LSEA prezidento Vito Mačiulio interviu žurnalistui Gyčiui Kasperavičiui

2019-07-03

Saulės energetikoje mes skaičiuojame, kiek saulės energijos patenka į kvadratinį metrą vidutiniškai per metus. Ne kiek Lietuvoje saulėtų dienų, o šį vidutiniškai dešimties metų rodiklį.

Tas rodiklis Lietuvai yra maždaug 1120 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą per metus. Tarp kitko per 10 metų šis rodiklis Lietuvoje padidėjo 5 proc.

Šitos energijos pakanka pagaminti 1000 kilovatvalandžių iš vieno instaliuoto kilovato.

Visose Vidurinės Europos juostos šalyse, turiu omenyje Šiaurės Vokietiją, Lenkiją, Daniją, Belgiją, Angliją, tokio rodiklio pakanka.

Aišku, yra ir tokie regionai kaip Italijos ar Prancūzijos pietūs. Ten  saulės energijos yra maždaug 1,8 kartų daugiau bet ten moduliai daugiau įkaista, o tada efektyvumas ženkliai krinta. Todėl iš vieno kilovato tose teritorijose pagaminama ne daugiau kaip1300 – 1400 kWh, . Be to, ten yra ir daugiau dulkių ir jas reikia valyti,

O mūsų šalyje moduliai yra instaliuojami 35 laipsnių kampu į žemės paviršių Lietuvoje , lietus dulkes nuplauna. Ir tada eksploataciniai kaštai yra žemesni. Išvada – saulės Lietuvoje pakanka ir statyti saulės jėgaines apsimoka.

Per kiek laiko atsiperka tokios jėgainės?

Jeigu žmogus naudoja tik 140 kilovatvalandžių per mėnesį, aišku, kad jam neapsimoka, bet tai yra labai kuklus vartojimas.

Vienbutis gyvenamasis namas, naudoja maždaug 400-500 kilovatvalandžių. Ir tada tos saulės jėgainės atsiperka greičiau, nes maža jėgainė kainuoja brangiai, o statyti didesnę yra pigiau. Mes laikome, kad Lietuvoje saulės jėgainės atsiperka per maždaug 12-13 metų.

Bet jeigu tu gauni 30 proc. paramą, o dabar ją gauna praktiškai visi, kurie nori, tai sistema atsiperka per 9 metus. Bet reikia nepamiršti, kad pati saulės jėgainė ir po 25 metų dar turi 90 proc. galios.

Tokiu atveju, dar apie 13-15 metų elektrą gausime nemokamai. Kitaip tariant trumpų nuotolių bėgikui gal ir nelabai apsimoka, o ilgų nuotolių bėgikui apsimoka ir netgi labai.

Kadangi pas mus veikia sistema, kad vasarą gali elektros pasigaminti, o žiemą gali suvartoti, labai apsimoka statyti ir šildytis naudojant šilumos siurblį. Ir dabar, aišku, populiariausi yra oras-vanduo, kurie naudoja taip vadinamą aeroterminę energiją, ir tada šiluma yra labai pigi.

Neskaičiuojant pačių investicijų, šiluma tada kainuoja 1 centais už kilovatvalandę, o centrinio šildymo šiluma yra nuo 4,5 iki 6 ct. Gaminti sau šilumą šilumos siurbliu labai apsimoka, kai energiją iš saulės gauni beveik nemokamai.

O norint apskaičiuoti, kokios galios reikia saulės elektrinės, reikėtų žinoti, kiek sunaudojote per praeitus metus, ir tą skaičių padalinti iš 1000. Taip gausite orientacinę jums reikalingos saulės elektrinės galią.

Kuris būdas labiau apsimoka – akumuliatoriai ir dvipusė apskaita?

Į akumuliatorius Lietuvoje kaupti neapsimoka, nebent sodyba apskritai yra toli nuo elektros tinklų. Tada taip, tokiu atveju esate jau priversti naudoti akumuliatorių, bet vis tiek galbūt geriau turėti atsarginį dyzelinį generatorių.

Labiausiai apsimoka atiduoti į tinklą ir atsiimti iš jo, bet atsiimant reikės susimokėti 4 centus už kilovatvalandę. Šiaip elektros kaina yra apie 11 euro centų už kilovatvalandę. Dalis elektros paprastai sunaudojama iš karto, maždaug 25 proc. O kiek atiduoda į tinklą priklauso nuo gyvenimo būdo. Paprastai už pasaugojimą susimokama dėl 70–75 proc., elektros dalies. Tokiu atveju vidutiniškai elektros kaina žmogui yra trys euro centai.

Ar galima tikėtis sulaukti sistemų, kurios leistų perteklinę energiją parduoti?

Ne, tai neplanuojama, nes kai parama yra apie 30 proc., o atsipirkimas 9 metai – išverskime į kitą pusę ir pažiūrėkime į tai kaip į investicijas. Tai yra maždaug 8 proc. palūkanų. Pasirinkimas aiškus, ar lakyti banke už pusę proc. ar pasiimti už turėti 7-8 proc. metinės grąžos.

Tačiau ar imti paskolą ir įsirengti jėgainę? Čia reikia gerai apmąstyti ir apskaičiuoti, bet jeigu žmogus turi santaupų, tai neabejotinai apsimoka. Galima pasilyginti – ar turint 5000 eurų banke laikyti juos už 1 proc. palūkanas ar įdėti 5000 į saulės sistemas ir paskui nemokėti už elektrą.

Atrodo, kad tokios sistemos geriausios būtų daugiabučiuose?

Naudojimui daugiabučiuose dar nėra sukurta teisinė sistema. Tiesa, jau priimtas nutarimas įstatymo pataisa, ir todėl dabar pagyvėjimas jaučiamas, kad nuo spalio pirmos dienos tokią elektros energiją bus galima naudoti ir daugiabučiuose.

Nuo tos dienos, pavyzdžiui, jeigu koks nors vystytojas pasistatys 500 kW jėgainę, jis galės dalį šios jėgainės pardavinėti daugiabučio vartotojams, tarkime, po 2 kW. Jėgainė gali stovėti vienoje vietoje, o vartojama bus kitoje vietoje. Ši sistema atsieina labai pigiai, nes atsiranda masės efektas. Jeigu įrengiant 5-7 kW jėgainę vienas kilovatas kainuoja apie 1000 eurų, tai statant 500 kW jėgainę ant žemės, kilovatą galima įrengti ir už 600 eurų.

Čia kalbame apie daugiabučius. Iki šiol saulės jėgaines daugiausiai naudojo privatūs gyvenamieji namai ir tokių namų Lietuvoje jau yra apie 3000.

Kokios galios sistemos būtų optimaliausios individualiuose namuose?

Keturių žmonių šeimai, gyvenančiai 160 kvadratinių metrų name penkių kilovatų pakanka, bet daug kas naudoja geoterminį šildymą, kuris neabejotinai „ima“ 10 kilovatų. Geoterminio šildymo populiarumas mažėja ir populiarėja oras–vanduo šilumos siurbliai. Turint tokius siurblius  statomos 8-10 kW galios jėgainės.

Kaip lanksčiai galima pasirinkti galingumą?

Vienas tipinis modulis yra nuo 250 iki 300 vatų, todėl kiek norite, tiek plokščių galite ir pasistatyti. Su 5 kW energetiškai efektyviame name galima patenkinti visus savo poreikius