Per kiek laiko atsiperka saulės jėgainės lietaus krašte?

2019-08-26

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad 2050 m. elektros energiją gaminančiais vartotojais, arba prosumeriais, turėtų tapti pusė visų elektros vartotojų. Nors iki tol dar reikia nuveikti daug darbo, skaičiuojama, jog jau 3 tūkst. individualių namų savininkų naudojasi nuosavomis saulės jėgainėmis.

Modulis mažiau „išrankus“ nei žmogus Eilinis šalies gyventojas saule gali mėgautis pusmetį – nuo kovo iki maždaug rugsėjo vidurio. Toks matavimas, žinoma, yra su išlygomis, nes net vasarą saulė nemažai laiko būna pasislėpusi už debesų. Tai įvertinus, galbūt nėra labai keista, kad saulės energetika Lietuva vis dar susiduria su klausiamais žvilgsniais.

Vis dėlto saulės modulis yra kur kas mažiau „išrankus“ nei žmogus. Jam nebūtini tiesioginiai saulės spinduliai, užtenka šviesos, todėl energiją jis gali gaminti ir apsiniaukusiomis dienomis. Tiesa, daugiausia energijos pagaminama būtent per tuos mėnesius, kada diena būna ilgiausia, ir jos namų ūkiui gali užtekti visiems metams.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis skaičiuoja, kad į kvadratinį metrą vidutiniškai per metus patenka apie 1120 kWh saulės energijos. Rodiklis panašus į saulės energijos pajėgumus Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, be to, per pastaruosius 10 metų jis paaugo 5 proc.

Tokios šalys kaip Italija saulės šviesos gauna apie 1,8 karto daugiau, tačiau pernelyg įkaitę saulės elementai mažina jėgainės efektyvumą. Dar daugiau – modulius čia dažniau nukloja dulkės, o lietus jas nuplauna gana retai, todėl tuose kraštuose pagaminama apie 1300–1400 kWh per metus.

Lietuva patenka į tą pačią juostą kaip Šiaurės Vokietija, Šiaurės Lenkija, Danija, Belgija, Anglija – ten saulės energetiką stengiamasi gausiai plėtoti. Tad ir mūsų šalyje pasigaminti elektros savo poreikiams yra įmanoma.

Optimaliausia saulės modulius orientuoti į pietinę pusę (juos galima sumontuoti ant bet kokio pastato stogo šlaito, fasado ar net integruoti), apie 35 laipsnių kampu. Visomis išgalėmis reikėtų vengti orientacijos į šiaurę.

Tačiau jei esamos sąlygos neatitinka idealaus modelio, specialistai pataria pernelyg nesivarginti, nes papildomos investicijos į sudėtingas montavimo sistemas gali duoti mažą efektą ir tik pailginti saulės elektrinės atsipirkimo laiką. Taip pat, jei namas turi didesnį stogą, galima rinktis daugiau, tačiau pigesnių modulių, kadangi brangiausi ir efektyviausi moduliai daugiau naudotini tada, kai naudingo stogo ploto yra nedaug.

Įrengimo kaina skiriasi

Saulės jėgainių įrengimo kaina labai skiriasi. Tiekėjai gali pasiūlyti brangesnių ir pigesnių sprendimų, tačiau minimali orientacinė rinkos kaina galėtų būti 1000 eurų už vieną instaliuotą kilovatą.

Pastebima, kad mažesnės elektrinės yra kiek brangesnės. Pavyzdžiui, 2,2 kW galios elektrinė kainuos apie 3 tūkst. eurų, 5 kW galios saulės elektrinės atsieis nuo 5,5 tūkst. eurų, o maksimalios leistinos 10 kW galios nuosava elektrinė – per 10 tūkst. eurų. Jėgainės įrengimo kaina gali svyruoti net apie 50 proc. priklausomai nuo pasirinktos įrangos, įrengimo tipo, naudojamų medžiagų kokybės, kilmės šalies ir kitų veiksnių.

Pagamintą energiją reikia kaupti, nes šviesiausiu paros metu jos dažniausiai nereikia tiek, kiek naktį. Šiai problemai spręsti naudojami du būdai. Energiją galima kaupti akumuliatoriuose, tačiau tokia sistema yra labai brangi ir rekomenduotina nebent tuo atveju, jei namų ūkis nėra prijungtas prie bendrųjų elektros tinklų.

Labiausiai paplitęs variantas yra dvipusės apskaitos sistema, kuri pagamintą energiją leidžia atiduoti „pasaugoti“ į bendruosius tinklus. Kitaip tariant, pagamintos energijos perteklius dieną keliauja iš jūsų namų į bendrą tinklą, o vėliau naktimis, žiemą ar bet kada prireikus galite sunaudoti elektros kiekį, lygų savo pagamintajam. Kiek blogesnė žinia – „pasaugojimas“ kainuoja.

Dabartinis tarifas siekia apie 4 ct/kWh, bet atsižvelgus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. pabaigoje nustatytą kilovatvalandės kainą (13 ct/kWh), nauda vis tiek jaučiama.

Skaičiuojama, kad realiu laiku suvartojama apie 20–30 proc. pagamintos energijos. Likę trys trečdaliai keliauja į bendruosius elektros tinklus, iš kur vienu ar kitu metu yra pasiimami. Norint sutaupyti, reikėtų kiek pakeisti savo įpročius, teigia saulės energetikos ekspertas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas Rokas Valančius.

„Tokiu atveju reikėtų daugiau elektros vartoti tuo metu, kai šviečia saulė. Dauguma gamintojų jau dabar siūlo įvairius priedus, leidžiančius optimizuoti pagamintos saulės energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, yra galimybė įjungti karšto vandens ruošimą elektriniu tenu, kai šviečia saulė ir generuojama daugiau elektros energijos, negu tuo metu reikia“, – pasakoja jis.

Prijunkite siurblį

ESO duomenimis, vidutinis vieno namų ūkio elektros suvartojimas Lietuvoje 2017 metų pabaigoje buvo 147 kWh per mėnesį, t. y. apie 1760 kWh per metus. Vos ketvirtadalis šeimų sunaudoja daugiau nei 200 kWh per mėnesį (2400 kWh per metus).

V. Mačiulio teigimu, esant tokiems rodikliams, elektrinės įrengimas sunkiai atsipirktų – optimaliausias variantas turėtų būti bent 400 kWh per mėnesį.

Nors tokie skaičiai yra gerokai didesni už minėtą šalies vidurkį, panaudojant šilumos siurblį būtų galima sujungti šildymą ir elektrą į vieną sistemą bei pagreitinti saulės jėgainės atsiperkamumą.

„Kadangi pas mus veikia sistema, kad vasarą gali elektros pasigaminti, o žiemą – suvartoti, labai apsimoka šildytis naudojant šilumos siurblį. Sparčiai populiarėja šilumos siurbliai „oras–vanduo“, kurie naudoja taip vadinamą aeroterminę energiją. Gaminant elektrą iš saulės, jų šiluma tampa labai pigi. Jeigu šildymui naudojami geoterminiai šilumos siurbliai, tokiu atveju reikės bent 8–10 kW galios saulės jėgainių“, – pastebi LSEA vadovas.

Vis dėlto, R. Valančius mano, kad apie jėgainę galima galvoti ir turint mažus energijos poreikius, be to, reikėtų žvelgti ir į tolimesnę ateitį. „Dauguma gamintojų siūlo inverterius (įtampos keitiklius) praktiškai nuo 1 kW, jie puikiai tinka ir labai mažus elektros poreikius turintiems namų ūkiams. Pastebima tendencija rinkoje, kad vartotojai renkasi galingesnius inverterius, negu jiems tuo metu reikia, planuodami, jog saulės elektrinę bus galima praplėsti padidėjus elektros poreikiams“, – teigia mokslininkas.

Vienas instaliuotas jėgainės kilovatas pagamina apie 1 tūkst. kWh energijos per metus. Tad šeimai, kurios suvartojimas yra 200 kWh per mėnesį, poreikius kompensuotų 2,5 kW galios saulės jėgainė, o tiems, kurie per mėnesį suvartoja 400 kWh – 5 kW galios jėgainė. Vienas tipinis modulis yra nuo 250 iki 300 vatų, todėl, jeigu yra poreikis, norimus saulės energijos pajėgumus galima pasiekti pakankamai tiksliai ir lanksčiai.

Valstybės skiriama parama irgi skaičiuojama nuo jėgainės galingumo. Už vieną kilovatą planuojamos elektrinės išmokami 323 eurai. Tad, pavyzdžiui, įsirengus 5 kW saulės elektrinę, bus galima gauti 1615 eurų kompensaciją.

Kitas itin aktualus parametras – sistemos ilgaamžiškumas. Visų be išimties saulės modulių efektyvumas metams bėgant daugiau ar mažiau prastėja. Dauguma gamintojų deklaruoja ne mažesnę kaip 90 proc. efektyvumo garantiją po 10 metų ir ne mažesnę kaip 80 proc. po 25 metų. Energiškai patvaresnių modulių kaina taip pat bus didesnė, tad šiuo atveju ir vėl reikia individualiai skaičiuoti.

Saulės modulių montavimo sistemos dažniausiai gaminamos iš aliuminio ir nerūdijančiojo plieno, ir jų veikimo laikas tikrai bus ilgiausias iš visų saulės elektrinės elementų. Kokybiškas, tinkamai sumontuotas inverteris turėtų veikti ne mažiau kaip 10 metų.

Didysis klausimas ir gražioji ateitis

Kaip matome, atsiperkamumas gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, tačiau vidutiniškai atsipirkimo galite tikėtis per 6–9 metus, su sąlyga, kad gaunate valstybės paramą.

V. Mačiulis sako, kad be valstybės paramos tokios sistemos atsipirktų tik per dvylika metų, o su – per devynis. R. Valančius kiek optimistiškesnis – jo teigimu, su valstybės parama jos atsipirkti gali per 6 metus, be – per 10 metų.

„Mano nuomone, technologijos tikrai sparčiai tobulėja ir jeigu investicija į saulės elektrinę ar kitą technologiją neatsiperka per 10 metų, tada reikėtų gerai pagalvoti, ar verta investuoti“, – mano mokslininkas.

Energetikos ministerijos atstovų teigimu, panaudojus paramą tokia elektrinė vidutiniškai turėtų atsipirkti per 8 metus. Šį rodiklį gali pakoreguoti aplinkiniai veiksniai. Nėra iki galo aišku, kokia bus bendroji elektros kaina po aštuonerių metų, mat didžiumą jos importuojame. Tačiau elektros suvartojimas tik didėja. 2015 metų pabaigoje vienam namų ūkiui teko 140 kWh elektros energijos per mėnesį, o 2017 metų pabaigoje – 147 kWh per mėnesį. Taigi per trejus metus šis rodiklis ūgtelėjo apie 5 proc.

Ateityje vieno namų ūkio energijos suvartojimą gali gerokai pakeisti namuose atsiradę nauji elektros prietaisai. Be to, ir patys galime pastebėti, kad per pastarąjį dešimtmetį buityje įprastus prietaisus pakeitė elektriniai – nuo įkraunamų ausinių iki elektrinės žoliapjovės. O jei namuose atsiras ir elektrinė viryklė, šilumos siurblys bei elektrinis automobilis, kurį apsimokės per naktį krauti, pusantro šimto kWh per mėnesį liks tik maloniu prisiminimu.

Mokslininkai taip pat tiki, kad netolimoje ateityje sulauksime ir dar efektyvesnių fotovoltinių sistemų. „Saulės moduliai yra viena iš apskritai sparčiausiai tobulėjančių technologijų. Modulių efektyvumas dar tikrai turi didelį potencialą ir gali padidėti bent du kartus. Pavyzdžiui, populiariausių rinkoje esančių saulės celių efektyvumas nesiekia 20 proc., kai laboratorijose yra pasiektas jau daugiau kaip 45 proc. efektyvumas. Kita vertus, tikėtis, kad saulės moduliai dar atpigs, jau neverta. Paskutinį pusmetį visame pasaulyje saulės moduliai brango ne tik dėl didėjančios paklausos, bet ir dėl išaugusių gamybos kaštų“, – pastebi R. Valančius.

Šaltinis