Patarimai Jums

Norintiems įsirengti saulės elektrines be netikėtų, nepageidaujamų rūpesčių, atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų pataria UAB „Solet Technics“ pardavimų direktorius Tomas Ridikas:

  • Tinkamai įsivertinkite projektą. Kartu su specialistais įvertinkite stogą, šešėliavimą, elektros instaliacijos būklę. Pavyzdžiui, įsirengus 10 kWh elektrinę, ji nebūtinai būtent tiek energijos ir pagamins, nes tiesiog stogo kampas gali būti neidealus. Tokiu atveju, jei elektrinė negeneruos maksimumo, nebūtina dėti tokio paties nominalo keitiklį. Tai leis sutaupyti.
  • Realios garantijos. Jau ne kartą girdėjome, kai klientai, nusipirkę įrangą iš tam tikrų trečiųjų šalių, įrangos gedimo atveju, turėjo patys už savo lėšas siųsti ją paštu. Galiausiai, ta įranga net nebūtinai būdavo pakeista. Tai užtrunka daug laiko ir, žinoma, kainuoja nemažus pinigus. Tad, prieš pasirinkdami bendrovę, pasidomėkite, kokiomis sąlygomis jie įsipareigoja teikti garantiją.
  • Pasirinkite atestuotą montavimo įmonę ir reikalaukite visų reikalingų dokumentų. Pasidomėkite įmonės istorija, atsiliepimais, jos turimais sertifikatais. Būkite užtikrinti, kad po darbų atlikimo įmonė pateiks deklaraciją, patvirtinančią, kad darbai atlikti kokybiškai, įranga atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. Taip pat būtina gauti priežiūros sutartį su aiškiais nurodymais, kur reikės kreiptis esant gedimams ar kitiems probleminiams atvejams. Maža to, paslaugos teikėjas turi būti apsidraudęs savo civilinę atsakomybę. Elektrinės montavimo metu gali įvykti visokių nenumatytų, pavyzdžiui, netyčinių jūsų turto sugadinimo, atvejų. Natūralu, įmonė turi garantuoti žalos atlyginimą“.

Turite klausimų? 

Susisiekite: 
tomas.ridikas@solet.lt 
+370 682 18379 

https://www.solet.lt/technics
 

SAULĖS JĖGAINIŲ KONSTRUKCIJA

Saulės jėgainės pagrindinės sudedamosios dalys yra:

   - saulės fotovoltiniai moduliai,

   - įtampos keitikliai,

   - jungiamieji laidai,

   - metalinės laikančiosios konstrukcijos.

Saulės fotovoltinisi modulis - tai sumuštinis, susidedantis iš dviejų plokščių ir tarp jų esančių aktyvių silicio plokštelų,kuriose ir šviesa ir virsta elektra. Šviesa - tai nebūtinai ryški saulėtos dienos šviesa. Elektros generavinui užtenka bet kokios šviesos: net per rūką moduliuose elektra generuojasi, tiktai žymiai mažiau.

Tradicinių modulių matmenys yra 100 x 170 cm, sveria 20-25 kg. Vieno modulio galia - 250 - 280 W, įtampa - apie 40 V. Tradicinių modulių priekinė plokštė - stiklas. o užpakalinė - pastmasė, todėl jie šiek tiek degūs. Naujos kartos stiklas/stiklas modulių abi plokšės yra stiklinės, todėl patys moduliai visiškai nedegūs.

Fotovoltiniai moduliai generuoja nuolatinę srovę, tačiau įprastai vartojama kintamoji srovė. Nuolatinės srovės keitimui į kintamąją naudojami įtampos keitikliai ( invertoriai). Lietuvoje naudojama 230 V kintamoji įtampa. Todėl norint tokią įtampą gauti iš keitiklio, reikia į jį paduoti bent 400 V įtampą. Optimaliai keitikliai dirba, kai į juos patenka 600 – 800 V nuolatinė srovė. Todėl moduliai  dažniausia jungiami nuosekliai į16 – 20 modulių grandines, taip padidinant į keitiklį paduodamą įtampą.

Saulės jėgainės būna dviejų tipų. Įprastinė jėgainė yra jungiama į veikiantį elektros tinklą. Tada saulės elektra sumažina iš tinklo vartojamą energijos kiekį  arba atiduoda į jį perteklinę sugeneruotą energiją, Kitas tipas - autonominė elektrinė. Čia  iš karto nesunaudota energija kaupiama akumuliatoriuose. Tačiau tokios elektrinės yra žymiai brangesnės, todėl įrengiamos tik teritorijose, kuriose įprastinis  elektros tinklas nėra išvystytas arba jis labai nestabilus ar brangus, Lietuvoje tokių jėgainių yra tik kelios.

Tipinė tinklinė saulės jėgainė per keitiklį jungiama į operatoriaus elektros tinklo įvadinį skydą. Jei vartojama daugiau energijos negu generuoja saulės elektrinė, tai saulės elektra į išorinį tinklą nepatenka. Tačiau jei vartojimas mažesnis negu generuojam saulės elektros energija , tai saulės elektra teka į išorinį tinklą. Šiuo atveju atsiranda pavojus, kad nutrūkus išoriniam tinklui saulės elektrinės įtampa  gali tapti pavojinga remontininkams. Todėl kiekviename įtampos keitiklyje yra įrenginys, kuris nutrūkus išoriniam tinklui saulės elektrinę iš karto atjungia.  

Modulių sujungimui ir įtampos nuvedimui į tinklą naudojama daug išorinių laidų. Juose žaibo metu, ypač jei jie sumontuoti nekvalifikuotai, indukuojami  dideli įtampos šuoliai. Jie gali deginti jungtis, kartais net laidus.  . Tam kad tokių pavojų būtų išvengta, saulės elektrinėse turi būti naudojami viršįtampių ribotuvai ir labai patikima žaibosauga. Tačiau savarankiškai statomose jėgainėse jų savininkai dažnai bando sutaupyti nemontuodami viršįtampių  ar įrengdami nelabai patikimą žaibosaugą. Tai gali būti gaisro pavojaus priežastis.

Labai pavojinga, jei pastate su saulės elektrine gaisras kyla saulėtą dieną, Kaip buvo minėta, atjungus elektrą įvadiniame skyde inverteris elektrinę nuo tinklo atjungia, Tačiau saulei šviečiant  nuolatinė 600 – 800 V įtampa , generuojama modulių grandinėje, lieka.  Ji tampa pavojaus šaltiniu, todėl ugniagesiai turi būti labai atsargūs.

Tam kad saulės elektrinių saugumąs būtų padidintas ,jos montuojamos ne su didelės galios įtampos keitikliais , bet su mikrokeitikliais. Jie įrengiami prie kiekvieno fotovoltinio modulio. Mikrokeitikliai be kitų labai naudingų savybių turi vieną, kuri labai svarbi priešgaisriniu požiūriu: jei išorinio tinklo įtampa atjungiama, pačio modulio įtampa nukrinta nuo 40 V iki 1 V. Todėl jei moduliai sujungti net į 20- ties grandinę, jų generuojama įtampa net saulėtą dieną nukrenta iki nepavojingų 20 V. Bet mikrokeitikliai pabrangina saulės elektrinę ir taupūs statytojai jų vengia.

Paruošė Asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis