AB „Ignitis grupė“ tvarumo vadovas: gyventojai gali patys užsitikrinti stabilią energijos kainą

Bendrovės „Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera teigia, kad šiuo metu Europą drebinančią energetikos krizę iš esmės nulėmė Senojo žemyno priklausomybė nuo iškastinio kuro. Vienas sprendimų, norint išvengti tokių problemų ateityje – didinti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, patiems gyventojams gaminti elektros energiją.

Pašnekovo teigimu, energetikos sektorius yra ta sritis, kuri, kad ir kaip bežiūrėsi, turės įgyvendinti didžiulę transformaciją. Tai yra vienas pagrindinių sektorių, kuris turi keistis ir ieškoti būdų, kaip veikti tvariau. V. Neviera sako, nors AB „Ignitis grupė“ mokosi iš gerųjų užsienio pavyzdžių, bet yra dalykų, kuriuos Lietuvoje daro pirmą kartą. Tai sukelia dvilypį iššūkį: kelias, kuriuo reikia eiti ir kas laukia jo pabaigoje, lyg ir žinomas, bet kartais kyla neaiškumų, kokius žingsnius tiksliai žengti, norint pasiekti užsibrėžtą rezultatą, ne visada iš karto aišku, kaip surasti optimalų balansą tarp skirtingų grupės įmonių interesų.

– Kaip įmonės tvarumo politikos kūrimą, vystymą ir taikymą veikia jos dydis bei visos skirtingos veiklos rūšys, sutelktos po vienu įmonių grupės „skėčiu“? Kokiose veiklos srityse siekdama tvarumo AB „Ignitis grupė“ susiduria su didžiausiais iššūkiais?

– Mūsų vykdomų veiklų poveikis, žvelgiant per tvarumo prizmę, yra labai skirtingas. Dėl plataus veiklų spektro turime ir labai platų suinteresuotų šalių ratą. Tuo įsitikinome šiais metais, kai atlikome reikšmingumo vertinimą (angl. materiality assessment), kuris apėmė didžiausias grupės įmones. Mes klausėme suinteresuotų šalių nuomonės, kas jiems yra svarbu, į ką turėtume orientuotis, ir po to derinome suinteresuotų šalių nuomonę su savo pačių matymu, strategija.

Iš šio projekto ir apskritai iš visų kitų veiklų galime matyti, kad dėl įmonių grupės dydžio ir skirtingų veiklų kartais atsiranda tam tikrų prieštaravimų. Dėl to turime rasti balansą tarp skirtingų grupės įmonių interesų, lūkesčių ir veiklų. Visgi tai yra įdomus iššūkis – visa grupė, radusi bendrą sprendimą, tampa stipresnė.

Kalbant apie iššūkius, tai viskas prasideda nuo bendro supratimo apie tvarumą. Lietuvoje to supratimo trūksta – tiek versle, tiek valstybės valdomose įmonėse. Dėl to svarbu kalbėti, kodėl tvarumas turi tapti organizacijų veiklos dalimi. Mes esame pasakę sau, kad viena iš veiklos sričių, nors ir ne pagrindinė, yra dalyvavimas organizacijų, asociacijų veikloje, kurios stengiasi savo pavyzdžiu tvarumą paaiškinti kitoms įmonėms ir parodyti, kodėl tai yra svarbu. Kai interesas pasidaro bendras – visiems pasidaro lengviau.

Kitas iššūkis – kaip rasti balansą su kitais veiklos prioritetais. Kai kuriais atvejais, ne paslaptis, tvarumas reikalauja atsisakyti tam tikrų veiklų, kurios yra mažiau palankios aplinkai. Tai reikalauja ieškoti balanso. To balanso paieška, bent jau man, suteikia galimybę turėti daug įdomių diskusijų apie tai, į kurią pusę mums derėtų žengti. Svarbu, kad tai nebūtų vien tik papildoma veikla, nes yra organizacijų, kurios tiesiog įdarbina už tvarumą atsakingą žmogų ir viskas, organizacija bus tvari. Taip tikrai nebus. Turi keistis organizacija, turi keistis jos kultūra – organizacija turi sugebėti savo veikloje įžvelgti tvarumo aspektus.

– Energetikos sektorius yra vienas taršiausių sektorių pasaulyje. AB „Ignitis grupė“ teigia, kad, įgyvendindama savo ilgalaikę strategiją, didelį dėmesį skiria energetikos sektoriaus dekarbonizacijai, o kartu su ja – inovacijoms. Kokie buvo ryškiausi įmonių grupės projektai, vystant žaliąsias elektros energijos technologijas?

– Vystome atsinaujinančios energetikos parkus – tiek vėjo, tiek Saulės energijos, ir Lietuvoje, ir užsienyje. Yra suformuota didelė mūsų elektromobilių krovimo tinklo „Ignitis ON“ plėtra. Taip pat galima paminėti svarbų „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) išmaniosios apskaitos įrenginių diegimo projektą, kuris šiais metais turėtų būti pastebimas ir vis daugiau žmonių susidurs su juo. Planuojame Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtrą, kuri įgalins tiekti dar daugiau iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos ir balansuoti elektros sistemą.

Grupėje sukūrėme nutolusių Saulės parkų platformą, kuri startavo 2019 metais ir tai buvo pirmasis pasaulyje tokio tipo projektas. Jis leidžia išmaniąją energiją vartoti dideliam skaičiui žmonių, kurie neturi galimybių patys įsirengti savo Saulės elektrinių. Dėl šio projekto žmonės gyvenantys daugiabutyje gali naudoti švarią ir žalią elektros energiją ir užsitikrinti patrauklią jos kainą.

Dar vienas svarbus aspektas – emisijų valdymas. Mes einame link šio tikslo neskatindami dujinės energetikos. Ji išliks, nes ji yra svarbi užtikrinant sistemos stabilumą, turėti tam tikrą rezervą, bet plėtros galimybių – nematome. Esame išsikėlę tikrai didelius emisijų mažinimo tikslus. Esame pirmoji lietuviško kapitalo įmonė, kuri pernai metų pabaigoje šiuos tikslus išsikėlė „The Science-Based Target initiative“ formate, jais įsipareigojome iki 2030 metų emisijas sumažinti beveik per pusę.

Kaip jau minėjau, pradžioje svarbus visuomenės švietimas ir įtraukimas, todėl tokio tipo projektai mums taip pat yra reikšmingi. Vienas iš pavyzdžių – „Igničio“ klasės projektas, kuris įtraukia moksleivius nuo 6 iki vyresnių klasių. Projekto metu moksleiviams pasakojame apie tai, kas yra energetika, kas yra klimato kaita, skatiname jaunus žmones ne tik pačius pažinti žaliąją energetiką, bet ir paskatinti tai daryti savo tėvus ir artimuosius. Tai darome tam, kad keistųsi suvokimas, kad būtų pastebėtos ir išnaudotos galimybės, kurių Lietuvoje yra daug.

– Kalbant apie žaliąją transformaciją Europoje, nemažai kalbama ir apie priklausomybę nuo išorės tiekėjų, kurie teikia technologijas ir jų elementus, būtinus vystyti žaliąją energetiką. Tuo pačiu metu kalbama ir apie kitą tvarumo politikos aspektą – tiekimo grandinių trumpinimą ir kartu su ja mažinamą transporto taršą. Kaip su šiais iššūkiais vystydamos žalios energetikos projektus, tvarkosi AB „Ignitis grupė“ įmonės?

– Tiekimo grandinės klausimas yra tapęs labai aktualiu visame pasaulyje. Tai yra aktualu ir mums. Statome vėjo parkus Lietuvoje ir Lenkijoje, svarstome tiekimo klausimus ir matome tam tikrus pokyčius. Apskritai, pirkimų srityje turime stengtis maksimaliai užtikrinti pirkimų tvarumą. Kalbant iš viešųjų pirkimų pusės, taip pat siekiame vykdyti kaip galima daugiau „žaliųjų“ viešųjų pirkimų ir džiaugiamės, kad tai tikrai neblogai sekasi.

Kalbant apie pačią atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą, daugelį elementų, reikalingų Saulės ir vėjo elektrinių statybai, gamina užsienio įmonės, todėl priklausomybė išlieka. Pavyzdžiui, pačios vėjo jėgainės nėra gaminamos Lietuvoje, todėl tenka jų elementus importuoti. Tačiau stengiamės kiek tik galima skatinti, kad darbo vietos būtų sukuriamos Lietuvoje, kad kuo daugiau paslaugų būtų perkama iš vietinių tiekėjų. Pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo darbus gali atlikti vietos tiekėjai. Jie gali įrengti pamatus jėgainėms, tiesti kelius ir panašiai.

Vystant vėjo parko projektą yra įtraukiama įmonių iš apie 30 įvairių verslo sričių. Tai tikrai didelis skaičius. Ne visada pavyksta, kad tai būtų vietos įmonės – kai kurių kompetencijų Lietuvoje stokojame. Aš manau, kad plečiantis atsenaujančių išteklių poreikiui, kai prasidės dar labiau matomi veiksmai jūrinės vėjo energetikos vystyme, tų paslaugų ir gamintojų atsiras daugiau ir Lietuvoje. Tai gali nutikti savaime, dėl augančio vietos poreikio.

– Vienas iš didžiausių rebusų, pereinant nuo iškastinio kuro į elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių, yra siekis užtikrinti, kad naujoji elektros gamyba nedidintų energetinio skurdo, t.y. nesumažintų elektros energijos prieinamumo. Įperkamos ir švarios energijos gamyba yra ir vienas iš AB „Ignitis grupė“ tikslų. Kaip praktiškai siekiama prisitaikymą prie žaliosios transformacijos suderinti su elektros energijos prieinamumo užtikrinimu?

– Darnaus vystymosi teorijoje kalbant apie švarią energiją, jos prieinamumas – tiek fizinis, tiek finansinis – yra neatsiejama dalis. Fizinio prieinamumo didelių problemų Lietuvoje neturime. Pasitaiko nutrūkimų, bet ESO dirba, kad nutrūkimų būtų mažiau ir gyventojai turėtų kaip galima patikimesnį elektros energijos tiekimą.

Kalbant apie finansinį aspektą mūsų įmonių grupė dirba su valstybės institucijomis, skatina ir ieško būdų, kaip padėti socialiai jautrioms grupėms, kaip teisingiau nukreipti subsidijas į paramą Saulės energijai, šilumos siurbliams ir panašiems Lietuvoje prieinamiems sprendimams. Diskutuojame, kaip padaryti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti tokia parama. Stebint viešąją erdvę galite matyti, kad skiriame daug dėmesio šių temų viešinimui būtent dėl to, kad paskatintume kaip galima daugiau gyventojų patiems gamintis elektros energiją.

Tai galima daryti ir įsigyjant Saulės elektrinę ar perkant nutolusių Saulės parkų sprendimus, ar įvairiais kitais būdais. To siekiame tam, kad gyventojai galėtų užsitikrinti stabilią energijos kainą, nes, kaip matome, rinka gali elgtis visaip. Kuo daugiau mes turėsime atsinaujinančios energijos, kuo geriau ji bus išplėtota, o sistema – subalansuota, tuo ir prieinamumas bus geresnis.

– Kokie svarbiausi darnaus vystymosi projektai bendrovės „Ignitis grupė“ laukia artimiausiais metais? Kaip įmonių grupės planus veikia šią žiemą Europą sukausčiusi energetinė krizė?

– Elektros energijos kainos yra iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, ir ne tik jai. Dirbame su įvairiomis institucijomis, kurios rūpinasi kainų klausimais, ir ieškome būdų, kaip amortizuoti kainų augimą gyventojams, išdėstyti jį per ilgesnį laiką, kad gyventojai tai kaip galima mažiau pajustų. Man atrodo, labai svarbu pabrėžti, kad energetinę krizę ir nulėmė priklausomybė nuo iškastinio kuro. Kuo daugiau turėsime žaliosios energijos, galime tikėtis, kad bus mažiau netikėtumų, negu turime šiemet.

Artimojo laikotarpio mūsų pagrindinis tikslas, įtvirtintas ir strategijoje su labai aiškiais rodikliais – kad iki 2030 metų žalios elektros energijos gamybos portfelis siektų 4 gigavatus. Šalia to yra tikslas mažinti emisijas ir čia galima paminėti, kad turime tarptautinių organizacijų pripažinimą, kad mūsų užsibrėžti tikslai atitinka mokslininkų rekomendacijas. Taip pat jau kalbėjome apie išmaniuosius skaitiklius, kurių įdiegimas leis vartotojams patiems stebėti energijos suvartojimą ir pagal tai didinti efektyvumą. Taip pat svarbus ir vartotojų švietimas, ties šiuo klausimu, ir dirbsime ateityje.

Kalbant plačiau – savo pačių „pėdsako“ vertinimas yra taip pat labai svarbus. Mūsų pačių transporto parko valdymas ir siekis turėti kaip galima daugiau elektra varomų automobilių yra svarbus tikslas. Bioįvairovės klausimai yra viename lygyje su klimato kaitos ir emisijų klausimais. Ketiname dar atsakingiau nei iki šiol įsivertinti savo įtaką aplinkai ir ieškoti būdų, kaip ją sumažinti, kaip padidinti veiklos žiediškumą, kad kaip galima daugiau veiklos metu susidarančių atliekų būtų pernaudojama ir daroma kaip galima mažesnė įtaka aplinkai. Kitas svarbus aspektas – rangovų ir tiekimo grandinės įtraukimas į tvarumo klausimus. Turime tiekėjų etikos kodeksą, kuriame keliame lūkesčius savo tiekėjams. Tikimės, kad mūsų kalbėjimasis su tiekėjais padės Lietuvoje įnešti daugiau tvarumo.

Nors ir pasilikau pabaigai, bet be galo svarbūs yra ir mūsų darbuotojai. Jie yra kertinis veiksnys, jeigu norime pasiekti visų savo užsibrėžtų tikslų. Dėl to svarbu, kad darbuotojai būtų kompetentingi, patenkinti savo darbu, galintys išnaudoti savo potencialą. Daug dėmesio skiriame darbuotojų gerovei ir galimybėms, kad jie galėtų išnaudoti savo gebėjimus kuriant tvaresnį pasaulį. Čia yra tam tikrų iniciatyvų, kalbant apie įvairovės ir lygybės skatinimą, moterų didesnį įtraukimą į inžinerijos sferą, kur matome didžiausią atotrūkį.

Šaltinis

lt_LTLT