Iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo, vandens gaminama energija tampa vis aktualesnė, vis dažniau kiekvieno iš mūsų namus pasiekia žalioji energija. Ji tausoja gamtą, padeda sutaupyti, suteikia galimybę gaminti energiją pačiam. Vien iš 1 kW (kilovato) galios saulės modulių per metus galima pagaminti apie 1000-1100 kWh elektros.
Tačiau dalis gyventojų dar nežino kaip pradėti gaminti ir naudoti energiją iš saulės, dvejoja dėl saulės elektrinių atsiperkamumo. O be reikalo, nes klausimų, ar verta turėti saulės elektrinę šiandien jau nebekyla, esminiu klausimu tampa kitas – kada saulės energija pasieks kiekvieno lietuvio namus.
Gaminant elektrą iš saulės, elektros iš tinklo poreikis gerokai mažėja, o kartais jos pirkti praktiškai nebereikia, dėl to sumažėja sąskaitos už elektrą. Palyginimui, jei jūsų elektros energijos tiekėjo siūloma kaina yra apie 17-20 cnt/kWh, tai turint saulės elektrinę kaina bus apie 4,5 cnt/kWh. Sutaupymas siekia daugiau nei 70 proc. nuo jūsų mokamų elektros kainų.
Šiandien gaminančių vartotojų Lietuvoje skaičius viršija 19 tūkst., iš kurių apie 14,9 tūkst. turi įsirengę saulės elektrines ant stogo ar netoli namų, dar apie 4,8 tūkst. naudoja nutolusias saulės elektrines.
Pasirinkimą tapti gaminančiu vartotoju lemia tiek emociniai, tiek racionalūs veiksniai: namų ūkiai mąsto šiuolaikiškai, nori saugoti gamtą, domisi ateities technologijomis, jiems svarbi nepriklausomybė nuo išorinės aplinkos. Gyventojai taip pat siekia praktinės naudos: nutolusias elektrines patogu naudoti, jie nori sutaupyti, o tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl sparčiai auga poreikis įsirengti saulės elektrinę ar įsigyti ją iš saulės parko.
Mitus griauna suvokiama nauda
Gaminant saulės energiją Lietuvoje, neretai tenka susidurti su keliais populiariais, vartotojų galvose įsitvirtinusiais mitais, kurie daro didelę įtaką atsinaujinančių išteklių plėtrai. Neabejoju, kad sugriovus šiuos mitus, susidomėjimas saulės energija taptų dar didesnis.
Vienas tokių mitų – kad saulės elektrinės neatsipirks. Toks įsitikinimas nėra teisingas, nes saulės elektrinių teikiama nauda jaučiama iškart – gavus ženkliai mažesnes sąskaitas už elektrą. Pasinaudojus Europos Sąjungos teikiama parama, investicijos į saulės elektrinę atsiperka vos per 4-5 metus, o be paramos tokia elektrinė atsiperka per 6-7 metus. Investicijos į nutolusias saulės elektrines, pasinaudojus teikiama parama, atsiperka per 6-7 metus, o be paramos – per 8-9 metus.
Taip pat neretai vis dar galvojama, kad norint turėti saulės elektrinę, ją būtina įsirengti ant stogo. Tai nėra tiesa, kadangi šiuo metu gaminti saulės energiją gali absoliučiai visi gyventojai, įsigydami ar nuomodami nutolusią saulės elektrinių parko dalį.
Apskritai vis dar tenka išgirsti, kad Lietuvoje – per mažai saulės, o tai irgi yra mitas, nes saulės šalyje turime daugiau nei pakankamai, svarbu ją tinkamai išnaudoti. Juolab, kad pačią elektrinę įsigyti nėra sudėtinga, šis procesas per pastaruosius kelerius metus gerokai supaprastėjo.
Saulės energijos vartojimą skatinančios priemonės
Svarstantys apie saulės elektrines gali pasinaudoti teikiama lengvata – Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skirstoma ES parama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokia parama šiandien laikoma viena svarbiausių priemonių, skatinančių saulės energijos vartojimą – didžioji dalis Lietuvoje esančių saulės elektrinių yra įsigytos pasinaudojus šia parama. Dar vienas kvietimas paramai gauti planuojamas šių metų antrąjį pusmetį.
Šiuo metu, kai stebime rekordiškai išaugusią saulės elektrinių paklausą, atitinkamai gyventojams tikslinga planuotis laiką jos įrengimui. Rezervacijos įrengimo darbams atliekamos ir pusmečiui į priekį.
Iki 2050-ųjų saulės energiją naudos pusė Lietuvos
Nenuostabu, kad saulės energija tampa vis svarbesnė. Prieš kiek daugiau nei metus ėmę veikti „Ignitis saulės parkai” sukėlė nemenką proveržį, vartotojai įvertino galimybę išsinuomoti dalį saulės elektrinės dalį ar įsigyti ją tiesiog internetu.
Gaminančiu vartotoju dabar tapti nesudėtinga: užtenka prisėsti prie kompiuterio ir užsisakyti saulės parko dalį. Taip panaikinami tiek fiziniai, tiek techniniai barjerai, o tuo pačiu sugriaunami ir minėti mitai – vartotojai patys įsitikina, kad saulės parkų platforma veikia paprastai.
Nors tenka susidurti ir su tam tikrais iššūkiais. Vienas didžiausių ir pagrindinių – tai saulės elektrinių naudos žinomumas. Jam pasiekti labai svarbus verslo, ypač stambių saulės energetikos įmonių įsitraukimas ir gyventojų švietimas.
Tačiau bet kuriuo atveju ateities perspektyvos – neabejotinai palankios, o tai patvirtina ir prognozės. Per artimiausią dešimtmetį planuojama, kad ne mažiau nei 30 proc. vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams, o 2050 m. tokių bus ne mažiau kaip pusė.
„Ignitis“ privačių klientų tarnybos vadovas
Šaltinis