„Litgrid“ trečiojo ketvirčio apžvalga: elektros gamyba augo 37 proc., daugiau nei du trečdaliai energijos – iš atsinaujinančių išteklių

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2024 metų liepos–rugsėjo mėnesių elektros sistemos rodiklius. Trečiąjį šių metų ketvirtį elektros energijos Lietuvoje pagaminta 37 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. 69 proc. vietos generacijos sudarė atsinaujinančių išteklių energija.
Trečiąjį 2024 metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1,844 TWh elektros energijos, 37 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 1,341 TWh.
„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. 2023 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių leistina generuoti galia šalyje siekė 2141 MW, per metus ji išaugo 56 proc. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 3330 MW. Šiuo metu ji jau viršija 3500 MW. Ypač išsiskiria saulės energijos proveržis – trečiajį šių metų ketvirtį, padidėjus leistinai generuoti elektrinių galiai ir esant palankioms oro sąlygoms, saulės elektrinės pagamino du kartus daugiau energijos nei pernai tuo pat metu“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Liepos–rugsėjo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 0,621 TWh elektros energijos, 19 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,521 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 101 proc. nuo 0,273 TWh iki 0,548 TWh. Hidroelektrinių gamyba paaugo 13 proc. nuo 0,054 TWh iki 0,006 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 1,264 TWh elektros energijos, 42 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 0,888 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 69 proc. visos Lietuvoje trečiajį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai trečiajį ketvirtį ši dalis siekė 66 procentus.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 27 proc., nuo 0,327 iki 0,415 TWh. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba didėjo 29 proc. nuo 0,125 TWh iki 0,162 TWh.
Elektros suvartota 2 proc. daugiau
Trečiajį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,687 TWh, 2 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,626 TWh.
„Didžiausią elektros vartojimo didėjimą absoliučiais skaičiais fiksavome pramonės ir paslaugų sektoriuose, tai galima sieti su ekonomikos augimu. O gyventojų vartojimas mažėjo augant saulės elektrines įsirengiančių gaminančių vartotojų skaičiui. Vasaros metu reikšmingą dalį elektros energijos jie pasigamina patys ir mažiau suvartoja iš tinklo“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2023 metų trečiuoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 8 proc. – nuo 1,000 TWh iki 1,078 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas augo 2 proc. – nuo 0,826 TWh iki 0,843 TWh. Gyventojai sunaudojo 5 proc. mažiau elektros energijos, jų vartojimas sumažėjo nuo 0,722 TWh iki 0,687 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei technologinės sąnaudos, augo 8 proc. nuo 2,890 TWh pernai iki 3,128 TWh šiemet trečiajį ketvirtį.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2024 metų trečiajį ketvirtį į Lietuvą importuota 2,242 TWh elektros energijos, 5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,145 TWh, eksportuota – 0,956 TWh arba 61 proc. daugiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,595 TWh.
Importas iš Švedijos didėjo 23 proc., nuo 1,195 iki 1,464 TWh, o importas iš Latvijos sumažėjo 71 proc. nuo 0,690 TWh iki 0,421 TWh.
Šių metų trečiajį ketvirtį didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Latviją, jis išaugo daugiau nei tris kartus, nuo 0,127 TWh pernai iki 0,513 TWh šiemet.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei šiemet, nei pernai Lietuva nevykdė. Po to, kai Rusija 2022 m. vasarį atnaujino agresiją prieš Ukrainą, elektros prekyba tarp Baltijos šalių ir Rusijos taip pat nutraukta.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo daugiau kaip 7 tūkst. km oro linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
Pranešimą spaudai parengė AB „Litgrid“.
keyboard_arrow_up