Per pastaruosius trejus metus elektromobilių šalies gatvėse padaugėjo daugiau nei 4 kartus. Tendencijai įgaunant pagreitį, specialistai atkreipia dėmesį į daugiabučių gyventojų poreikį įsikrauti elektromobilį prie namų. Bendrovės „Solet Technics“ ekspertų teigimu, per šiuos metus paklausa įkrovimo stotelėms prie daugiabučių padidėjo tris kartus. Visgi galimybes patenkinti šią paklausą riboja projektinis daugiabučių elektros tinklas, kurio pajėgumas projektuotas buitinėms reikmėms – dėl to individualių krovimo vietų įmanoma įrengti vos porą, o tokias panorusiems įsirengti vėliau gresia didelės išlaidos didinant tinklo galią, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Elektromobilių įkrovimo stoteles įrenginėjanti saulės energetikos bendrovė „Solet Technics“ prognozuoja, kad įkrovimo stotelių paklausa per artimiausius kelerius metus augs bent dvigubai, o dėl esančių elektros tinklo apribojimų bene trečdalio stotelių gali nepavykti įrengti be papildomų didelių investicijų. Tiesa, išeičių yra, bet kol kas jos realizuojamos vangiai.
Stotelių paklausa jau išaugo kartais
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos gatvėmis rieda virš 4340 elektromobilių ir dar daugiau nei 2970 iš išorės įkraunamų hibridų. Susisiekimo ministerijos duomenimis, nuo 2018-ųjų M1 klasės elektromobilių padaugėjo daugiau nei 4 kartus, o šiemet augimas, palyginti su pernai, jau sudaro virš 60 procentų, nors metai net nesibaigė. Dar spartesnio augimo dinamika ir su N1 klasės elektromobiliais bei iš išorės įkraunamais hibridiniais M1 klasėje.
Pasak elektromobilių įkrovimo stoteles įrengiančios saulės energetikos bendrovės „Solet Technics“ pardavimų projektų vadovo Eimanto Eirošiaus, elektromobilių įkrovimo stotelių privačių namų garažuose, daugiabučių namų požeminėse automobilių stovėjimo stotelėse sparčiai daugėja. Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaraisiais mėnesiais paklausa tokioms stotelėms įrengti išaugo bene tris kartus. Tiesa, kol kas įkrovimo stotelės, kurios naudotų išskirtinai tik saulės gaminamą energiją, sudaro apie penktadalį užsakymų.
„Tuo atveju, jeigu gyventojai elektrai gaminti pasirenka švarią energiją, privačių namų savininkai įkrovimo stoteles įsirengia ir naudoja elektrą iš ant jų namo stogo sumontuotos saulės elektrinės. O daugiabučių namų gyventojai naudojasi nutolusių saulės elektrinių parkuose gaminama energija“, – sako E. Eirošius ir priduria, kad elektromobilio įkrovimo stotelei paprastai reikia papildomai numatyti maždaug 5 kW galios saulės elektrinę, kuri kasmet pagamins apie 5000 kWh elektros energijos. Su tokiu kiekiu energijos elektromobilio savininkas galės nuvažiuoti apie 20 000 km.
Siūlo kelis sprendimus
Pasak E. Eirošiaus, siekiant spręsti tinklo pajėgumo problemą, yra keli galimi būdai. Pirmiausia, jau statant daugiabučius, numatyti didesnį tinklo pajėgumą. Be to, Statybų techniniai reikalavimai galėtų būti papildyti minimaliu elektromobilių stotelių skaičiumi daugiabučiui. O jau pastatytuose namuose turėtų būti organizuojama ESO tinklo modernizacija, leidžianti plėsti tinklo pajėgumus.
Dar vienas galimas sprendimas – daugiabučio namo gyventojams kooperuotis ir įrengti bendras įkrovimo stoteles. Tiesa, tokiu atveju automobilio įkrovimas pareikalaus daugiau laiko.
Daugiabučių, kuriuose nėra požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, gyventojams aktualu aktyviai įsitraukti į artimiausiu metu planuojamų įrengti įkrovimo stotelių plėtros siūlymus. Susisiekimo ministerija numačiusi iki 2030 m. įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos. Savivaldybės įpareigotos parengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus, todėl gyventojai galėtų patys siūlyti savivaldybėms aktualias vietas stotelėms įrengti.
Pasaulyje populiarus sprendimas Lietuvoje dar per brangus
Tuo metu, kai elektromobilis nėra kraunamas, perteklinė elektros energija, pagaminta iš saulės elektrinės, keliauja į ESO tinklą pasaugojimui, o tada kai suvartojimas esamuoju laiku didesnis nei saulės elektrinės pagaminamas reikiamas elektros kiekis – energija imama iš tinklo. Už tai mokamas nustatytas mokestis. Tiesa, yra išeitis, kad to būtų išvengta, tačiau Lietuvoje ji dar nėra populiari.
„Nemažai šalių pereina prie baterijų – labai populiarėja įsirengti saulės elektrinę ir turėti bateriją, į kurią nukreipiama ir pasaugoma gaminama energija. Kol kas Lietuvoje tai dar nėra populiaru, nes neatsiperka finansiškai. Pas mus vis dar pigiau mokėti už elektros pasaugojimą ESO tinkle. Tačiau, pavyzdžiui, Danijoje, baterijos tapo vieninteliu sprendimu elektrai pasaugoti“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad kaip tik kitąmet Lietuvoje primą kartą planuojama teikti paramą tokioms baterijoms, todėl galima tikėtis, kad sprendimas populiarės ir mūsų šalyje.
LT 
EN