Šių metų birželio 13 d. įvyko susitikimas su Eurokomisare, atsakinga už energetiką, Kadri Simson. Jame dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, LRK viceprezidentas ir Atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Nacionalinės Lietuvos energetikų asociacijos prezidentas Mantas Mikalajūnas ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.
V.Mačiulis pateikė Eurokomisarei 3 problemas, kurios labiausia rūpi saulės energetikams ir kurie yra Europos komisijos kompetencijoje:
1. Dėl galimybės Lietuvai perskirstyti RRF ir kitų ES fondų lėšas, skirtas energetikai, nukreipiant jas energetikos infrastruktūros plėtrai šalyje. V.Mačiulis informavo, kad vienas didžiausių trukdžių atsinaujinančios energetikos plėtotei šalyje yra menkas elektros tinklų pajėgumas ir labai sumažėjusios galimybės saulės elektrines prijungti prie šių tinklų. Tuo tarpu Lietuvos energetikai skiriamos ES fondų lėšos nėra nukreipiamos į svarbiausių problemų sprendimą. Į atsinaujinančių energetikų siūlymus perskirstyti šias lėšas EnMin ir FinMin atsako, kad paskirstymas suderintas su EK ir perskirstyti nėra įmanoma. Bet mūsų nuomone šiais dinamiškais laikais Europos Komisija galėtų būti lankstesnė.
K. Simson atsakė, kad lėšų paskirstymas yra šalių kompetencijoje, bet jį tvirtina EK. Perskirstymas įmanomas, bet ilgai trunka, o šalims reikia būti atkakliomis. V.Mačiulis dar kartą pabrėžė lankstumo skirstant ES lėšas svarbą.
2. Dėl galimybės saulės elektrinių vystytojams lanksčiau disponuoti ES paramos lėšomis:
V.Mačiulis informavo, kad šiuo metu Europos šalyse veikia tvarka, kad jei projektui skiriamos ES lėšos, tai tokio projekto įgyvendinimas turi praeiti viešojo pirkimo procedūras. Tačiau Lietuvoje yra įgyvendinta labai pažangi paramos sistema, kad atsinaujinančios energetikos projektams lėšos skiriamos ne procentais, o fiksuota suma už kilovatą. Bet ir šiuo atveju vystytojas savo daliai projekte padengti negali skirti lėšų tiek kiek nori, o turi naudoti viešąjį pirkimą, Tuo tarpu tokia sistema neleidžia laimėti kokybiškai, nors ir brangesnei įrangai Taigi, Europoje užsidaro galimybes naudoti kokybiškus modulius, inverterius ir montavimo įrangą. V.Janulevičius papildė, kad taip žlugdoma visa Europos modulių, montavimo įrangos, kabelių ir kita pramonė.
Eurokomisarės atstovas atsakė, kad šiuo metu EK rengia reglamentą dėl saulės modulių kokybės, kuris turėtų problemą spręsti. V.Mačiulis į tai sureagavo, kad mūsų mokslininkai ir specialistai patys daug diskutavo, kokius techninius parametrus įvesti apsaugant pirkimą nuo pigios produkcijos, tačiau sprendimo nerado. Ir patvirtino dar kartą, kad lankstesnės viešųjų pirkimų procedūros galimybės tais atvejais, kai parama suteikiama fiksuotu dydžiu, būtų žymiai paprastesnis variantas ir užtikrintų saulės elektrinių kokybę..
3. Dėl perteklinių Energetinio efektyvumo direktyvos reikalavimų
V.Mačiulis pastebėjo, kad šiuo metu pastatų statybos ar renovacijos metu reikalaujama naudoti daug šilumą izoliuojančių medžiagų ir pasiekti A, A+ ar net A++ energetinio efektyvumo klasę. Tačiau jei kovos prieš klimato kaitą tikslas yra įmanomai mažinti CO2 išmetimus, tai šį tikslą dvigubai pigiau galima pasiekti, pastatų energetikai panaudojant saulės energiją ir šilumos siurblius, o apšiltinimo nenaudojant. Tai leidžia pasiekti nulinį CO2 išmetimo lygį, ko apšiltinimu neįmanoma pasiekti. Be to, reikia CO2 išmetimus, susidarančius gaminat izoliacines palyginti su išmetimais, atsinaujinančios energetikos medžiagų išmetimais. Skaičiavimai rodo, kad pastarųjų rodiklis yra ženkliai žemesnis.
K. Simson tiesiogiai neatsakė, bet pateikė nuomonę, kad elektros naudojama vis daugiau ir jos pradeda trūkti ir kad naudoti ją šilumai gal nėra racionalu. Bet susitikimui skirtas laikas baigėsi, ir diskutuoti toliau galimybės nebuvo.
Lithuanian Solar Energy Association
EN 
LT