Sausio pabaigoje planuojama paskelbti naują Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos kvietimą saulės elektrinėms. Agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas sako, kad šiais metais laukia ir daugiau kvietimų, apie kuriuos gyventojai bus informuojami, kai tik bus patvirtinti teisės aktai.
„Norėčiau akcentuoti, jog naujajame kvietime yra pasikeitusios sąlygos dėl projekto pradžios – t. y. pagal įsigaliojusį Energetikos ministro įsakymą, į paramą gali pretenduoti visi gyventojai, įsirengę saulės elektrines nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, net jei ir nebuvo užpildę prašymo paramai“, – sakė jis.
Tiesa, planuojantiems įsirengti saulės elektrines nemažai nuogąstavimų sukėlė nuo sausio 1 d. padidintas „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) elektros tinklų arba dar kitaip vadinamas elektros energijos „pasaugojimo“ mokestis.
„Nepaisant šio pabrangimo tapti gaminančiu vartotoju vis tiek apsimoka, nes kitiems vartotojams elektros energijos kaina augs dar labiau. Nepriklausomus tiekėjus pasirinkę vartotojai už elektros energiją mokės nuo 2 iki 3 centų už kilovatvalandę (kWh) daugiau nei iki šiol. Kaina už elektros energijos pasaugojimą kyla kiek daugiau nei 1 centu už kWh. Tai reiškia, kad saulės elektrinės atsiperkamumas santykinai net šiek tiek didėja, lyginant su dabartine situacija“, – teigė Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas.
„Solitek“ pardavimų vadovė Sandra Garšanikovienė sakė, kad nepaisant šio pokyčio, saulės elektrinių atsiperkamumas gerokai didesnis nei iki energetinės krizės, nes sumažėjo jų įsirengimo kaštai.
„Ignitis“ produktų vadovė Indrė Baltušienė atkreipia dėmesį, jog noras įsigyti saulės elektrinę ir tapti gaminančiu vartotoju yra glaudžiai susijęs ne tik su siekiu sutaupyti, tačiau ir su noru gyventi tvariai, kvėpuoti švaresniu oru. Todėl pasak jos, tikėtina, jog gyventojai ir toliau domėsis saulės energetika.
Skirtingi kvietimai įsirengti saulės jėgaines ir didinti jau esamų galią
Kalbėdamas apie artimiausius APVA kvietimus V. Vrubliauskas sakė, kad bus skelbiami atskiri kvietimai naujai įsirengiantiems saulės elektrines ir didinantiems esamos elektrinės galią.
„Taip pat siekiant užtikrinti Europos Sąjungos finansuojamų projektų taisykles atskiri kvietimai bus Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono bei Vilniaus regiono gyventojams“, – sakė pašnekovas.
V. Vrubliauskas sakė, kad fizinis asmuo turėtų pildyti paraišką atitinkamam kvietimui pagal tai, kuriame regione yra jo elektros vartojimo objektas – Sostinės regione (Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybėse) arba Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių) savivaldybėse.
„Saulės elektrinės įrengimo objektas gali būti bet kuriame Lietuvos regione, tačiau vartojimo objektas turi būti atitinkamo regiono teritorijoje“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis ragino būti atidžius pildant paraiškas, ar ketina naujai įsirengti saulės elektrinę, ar nori didinti jau esamos elektrinės galią, nes ankstesniuose kvietimuose pasitaikė tokių atvejų, kai paraiškos buvo teikiamos ne į tą kvietimą.
V. Vrubliauskas pabrėžė, kad jeigu elektros vartojimo objekte registruota daugiau nei vieno juridinio arba fizinio asmens ekonominė veikla, dotacija pagal finansavimo sąlygų aprašą neskiriama ir paraiška atmetama.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad svarbu ne veiklos vykdymo vieta, o registracijos vieta. Ir dar vienas svarbus momentas – pareiškėjai, teikiantys paraiškas, privalo atitikti bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse“, – priminė pašnekovas.
Jis sakė, kad APVA siekdama neapkrauti savo pareiškėjų administracine našta, teikiant papildomus dokumentus, įrodančius atitiktį, tokios informacijas prašo iš atsakingų institucijų.
„Tad pretenduojantys į paramą, turėtų pasitikrinti, ar neturi mokestinių prievolių „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat teisti dėl mokesčių vengimo ar į sankcionuotų asmenų sąrašus įtraukti asmenys paramos gauti negalės“, – sakė V. Vrubliauskas.
Jis priminė, kad teikiant paraišką būtina pateikti ESO prijungimo sąlygas, užtikrinančias, kad įrengta saulės elektrinė galės būti prijungta prie elektros tinklų.
„Kitas svarbus reikalavimas – privaloma pateikti „vienos įmonės“ deklaraciją, jeigu elektros vartojimo objekte registruota juridinio ir arba fizinio asmens ekonominė veikla (įskaitant registruotą juridinį asmenį, individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą)“, – nurodė pašnekovas.
Saulės elektrinės gali atsipirkti ir per kiek daugiau nei metus
V. Vrubliauskas sakė, kad šiuo metu pagal pasirašytą finansavimo sutartį, bendra kvietimams patvirtinta suma yra 20 mln. eurų, tačiau galutiniai sprendimai dėl skiriamos paramos dydžio ir lėšų sumos paskirstymo skirtingiems kvietimams bus priimti Energetikos ministerijos artimiausiu metu.
„Energetikos ministerijai priėmus sprendimus gyventojai bus informuoti prieš paskelbiant kvietimus. Šiai dienai tikimasi sulaukti 7–9 tūkst. pareiškėjų artimiausiems kvietimams, o per 2024 m. planuojamiems kvietimams priklausys jau nuo kitų faktorių, taip pat nuo skiriamų lėšų sumos ir finansuojamos dalies“, – sakė pašnekovas.
Saulės jėgainių gamintojai tikina, kad ne tik parama, bet ir kritusios saulės elektrinių kainos dabar didina jų atsiperkamumą, todėl pasaugojimo mokesčio nežymus pabrangimas didelės įtakos neturi.
„Solitek“ pardavimų vadovė S. Garšanikovienė savo teiginius ji iliustruoja skaičiais.
„Pavyzdžiui, 10 kW galios saulės elektrinės įrengimas dabar kainuotų nuo 5500 iki 7500 eurų, priklausomai nuo pasirinktų saulės modulių ir kitų saulės elektrinei reikalingų komponentų. APVA parama šią investiciją sumažina iki 2270–4270 eurų“, – teigė pašnekovė.
Ji sakė, kad tokios galios saulės elektrinė Lietuvos sąlygomis per metus pagamina vidutiniškai 9 tūkst. kWh.
„Jei tokį elektros energijos kiekį pirktumėte iš pigiausią kainą šiandien siūlančio tiekėjo, per metus jam sumokėtumėte 2340 eurų. „Pasaugojimo“ mokestis pagal šių metų kainas už tiek elektros energijos kainuotų nuo 480 eurų iki 630 eurų priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo“, – vardijo skaičius pašnekovė.
S. Garšanikovienės teigimu, tokia 10 kW saulės elektrinė atsipirktų per 1 metus ir 2 mėnesius skaičiuojant pigiausią jos variantą, per metus suvartojant 9 tūkst. kWh ir pasirinkus atsiskaitymo už sunaudotas kilovatvalandes variantą.
„Jūsų šių metų investicija būtų 2750 eurų (su APVA parama), o neturint saulės elektrinės už elektros energiją tektų mokėti 2340 eurų per metus“, – įvardijo pašnekovė.
Ji sakė, kad pasirinkus brangesnę alternatyvą su ilgaamžiais „stiklas-stiklas“ saulės moduliais, tokio pat 10 kW galingumo saulės elektrinė per metus suvartojant 9 tūkst. kWh ir pasirinkus atsiskaitymo už galią mokestį, atsipirktų per 2 metus ir 1 mėnesį.
„Šiemet įsirengiant saulės elektrinę vartotojo investicija būtų 4900 eurų (su APVA parama), o neturint saulės elektrinės už elektros energiją tektų mokėti 2340 eurų“, – teigė „Solitek“ atstovė.
Saulės jėgainių atsiperkamumą apibrėžia keturi faktoriai
Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad nors šiuo metu ir nėra nuolatinių aukštų elektros energijos kainų, stebimi vis pasikartojantys jų pikai, akivaizdu, kad šiuo metu statant saulės elektrinę, jos atsiperkamumas net ir padidėjus elektros energijos „pasaugojimo“ mokesčiui yra 2 metai, o galbūt net trumpiau.
Svarstantiems įsirengti saulės jėgaines ir vertinantiems jų atsiperkamumą, Ž. Vaičiūnas patarė įvertinti šiuos esminius faktorius: elektros energijos kainą, saulės elektrinių įrengimo kainą, infliaciją bei artėjančią recesiją.
„Tiksliai prognozuoti, kaip ateityje keisis elektros kainos, sudėtinga, tačiau žvelgiant į perspektyvas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, akivaizdu, kad elektros energijos poreikį augins daugelis priežasčių: elektromobilių parko plėtra, vis populiarėjantys šilumos siurbliai namų šildymui bei vėsinimui, įvairūs kiti technologiniai bei vartojimo pokyčiai. Tuo pat metu elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ne visada spėja vytis šią didėjančią paklausą, todėl kainų didėjimo tendencija net ir esant kainos svyravimams išlieka“, – prognozuoja jis.
Todėl pasak Ž. Vaičiūno, įsirengti ir eksploatuoti saulės jėgaines apsimoka ir apsimokės, tai rodo ir elektros kainų dinamika. „Kainos svyruos, gal net stebėsime trumpalaikį kritimą, tačiau perspektyvoje prognozuojamas kainų didėjimas“, – teigė jis.
Jo įsitikinimu dėl tebesitęsiančios infliacijos ir recesijos nuojautos investuoti pinigus į ilgalaikę vertę turintį produktą vis dar tinkamas laikas.
„Ateityje neabejotinai kils ir saulės elektrinių įrengimo kaina, kurią sudaro dvi dalys: įrangos, žaliavų kaina ir darbo jėgos kaina, kurios abi tikrai nemažės dėl daugelio objektyvių priežasčių“, – prognozuoja pašnekovas.
Kalbėdamas apie rinkos realijas Ž. Vaičiūnas pastebėjo, jog šiuo metu situacija rinkoje tokia, kad saulės elektrines įrengiančių rangovų daug, konkurencija didelė, o jos dėka kainos kiek sumažėjo ir tai palanku vartotojui.
„Ignitis“ produktų vadovė I. Baltušienė pritarė Ž. Vaičiūnui, kad atsiperkamumo laikas tiesiogiai susijęs su elektros energijos kainomis.
„Skaičiuojama, kad prie dabartinių elektros energijos kainų, saulės elektrinė nutolusiame saulės parke, įsigyta su APVA parama, atsipirks per maždaug 4–5 metus“, – teigė ji ir pridūrė, kad vertinant dabartines elektros kainas, elektros išlaidų sutaupymas gaminantiems vartotojams siekia apie 75 proc.
Pašnekovės teigimu turėti saulės elektrinę ir gaminti pačiam visada apsimoka, o elektrinės galią reikia skaičiuoti pagal metinį elektros energijos suvartojimą dalinat skaičių iš 1000.
„Pavyzdžiui, jei metinis elektros energijos vartojimas namų ūkyje yra 5000 kWh, tokiu atveju rekomenduojame saulės elektrinę ar parko dalį 5 kW, nes 1 kW jėgainė pagamina 1000 kWh per metus“, – patarė I. Baltušienė.
Ji priminė, kad nutolusiems saulės parkams iki vasario 29 dienos yra atviri kvietimai, kai APVA galima teikti paraiškas paramai gauti – iki 3229 Eur. Parama skiriama 1 kW – 322,9 Eur. Finansuojama iki 10 kW saulės parko galios.
Galiausiai „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Mantas Kavaliauskas sakė, kad net ir pakilus vadinamajam „pasaugojimo“ mokesčiui, saulės elektrinių atsiperkamumas vis dar yra gana aukštas, o apie jų įsigijimą labiausiai verta svarstyti kaip tik žiemą.
„Saulėtuoju sezonu elektrinių paklausa paprastai išauga, tad kartu pakyla ir jų kainos. Šiuo metu mes patys taikome vienas mažiausių kainų, kokias tik esame kada nors siūlę klientams. Jei gyventojai būtent dabar nuspręstų įsigyti saulės elektrinę ir dar pasinaudotų APVA parama, ji atsipirktų per 1,5 metų. Be paramos atsipirkimas siektų kiek daugiau nei 3 metus.
Rekordiškai greitą atsiperkamumą lemia ne tik atpigusi pati įranga, bet ir nuo sausio pabrangusios elektros kainos dėl valstybės reguliuojamos kainos dalies padidėjimo. Iš esmės, kuo elektros kainos didesnės, tuo saulės elektrinė atsiperka greičiau. Žvelgiant plačiau, saulės elektrinė yra gera investicija ne tik finansine, bet ir tvarumo prasme. Kartu tai tam tikras nepriklausomumo garantas nuo elektros kainų rinkoje“, – sakė jis.