Jau šį pavasarį gyventojai gali tikėtis kvietimo teikti paraišką dėl saulės elektrinių finansavimo

Saulės elektrinių populiarumas Lietuvoje auga kaip ant mielių – praėjusiais metais gaminančių vartotojų gretos pasipildė daugiau nei dvigubai. Neužtikrintumas rinkoje lėmė norą ieškoti alternatyvų, o finansinę naštą įsirengiant elektrinę palengvina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) siūloma parama, kurią gyventojai galės gauti ir šįmet. Kvietimus teikti paraiškas kompensuoti saulės elektrinių įrengimo kaštus APVA žada paskelbti antrąjį šių metų ketvirtį – dar šį pavasarį.

Naudojasi parama ir skolinasi

Elektros energijos tiekėjo „Ignitis“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gaminančių vartotojų iš viso yra beveik 49 tūkstančiai. 2022 metai buvo rekordiniai – bendras gaminančių vartotojų skaičius nuo beveik 19 tūkst. 2022 metų pradžioje šoktelėjo iki daugiau nei 43 tūkst. metų pabaigoje.

„Noras įsigyti saulės elektrinę ir tapti gaminančiu vartotoju yra glaudžiai susijęs ne tik su siekiu gyventi tvariai, kvėpuoti švaresniu oru, tačiau ne mažiau svarbus aspektas – noras sutaupyti. Vertinant dabartines elektros kainas, elektros išlaidų sutaupymas gaminantiems vartotojams siekia apie 80 proc. Todėl tikėtina, kad gyventojai ir toliau aktyviai domėsis saulės energetika. Ir ne tik saulės, tačiau jau ir vėjo“, – sako elektros energijos tiekėjo produktų vadovė Indrė Baltušienė.

Praėjusių metų birželį APVA paskelbtos priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ kvietimui buvo numatyta 29,9 mln. eurų suma. Vis dėlto, sulaukus gerokai daugiau paraiškų nei tikėtasi, papildomai buvo skirta dar daugiau nei 16 mln. eurų, o bendra suma siekė 46,2 mln. eurų. O štai šiais metais kvietimui numatoma skirti 40 mln. eurų. Apie galimybę teikti paraišką kompensacijai gauti bus paskelbta APVA svetainėje.

Nepaisant to, kokį saulės elektrinės tipą – antžeminę ar ant stogo – renkasi gyventojai, paramos dydis įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir inverterį) siekia 322,91 eurų už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios, o finansavimas skiriamas už iki 10 kW galios saulės elektrinę. Vadinasi, individualių namų ir daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į iki 3 230 eurų siekiančią Europos Sąjungos (ES) paramą saulės elektrinei. Paramos dydis įsirengus tik saulės modulius siekia 242,92 eurų už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Tad maksimali suma, kurią gali susigrąžinti gyventojas, gali siekti 2 429 eurų.

Gyventojai ne tik aktyviai naudojasi ES teikiama parama, bet ir ieško būdų pasiskolinti iš komercinių bankų, kad netektų ilgai taupyti ir elektrines pavyktų įsirengti greičiau. SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė skaičiuoja, kad 2022–ųjų metų antrojoje pusėje, kai elektros kainos buvo pasiekusios piką, penktadalį vartojimo paskolų sudarė būtent paskolos namų energetiniam efektyvumui gerinti. Tąkart susidomėjimas šios rūšies paskolomis buvo didžiausias.

„Šiuo metu vartojimo paskolos namų energetiniam efektyvumui gerinti sudaro apie 10 proc. visų vartojimo kreditų pardavimų. Vidutinė paskolos suma – apie 8 000–9 000 eurų“, – sako ji.

Elektrinė ant stogo ar ant žemės?

Pasak „SoliTek“ pardavimų vadovės Sandros Garšanikovienės, procentaliai daugiausiai žmonės įsirenginėja 10 kW saulės elektrines. Pagrindinės to priežastys, anot pašnekovės, yra suteikiama parama saulės elektrinės įsirengimui iki 10 kW.

„Individualių namų savininkai, kurių elektros poreikis šiandien yra, pavyzdžiui, 5 kW, žiūri į priekį – galbūt planuoja keisti šildymo būdą ar įsigyti elektromobilį, todėl jau dabar statosi 10 kW ir didesnio galingumo saulės elektrinę, kuri bus reikalinga ateityje. Visada galima pasipildyti vėliau, bet iškart užsakant didesnę jėgainę 1 kW kaina yra gerokai patrauklesnė.

Kaip pasiskaičiuoti? Reikėtų stebėti metinio elektros suvartojimo rodiklius. Skaičiavimo principas labai paprastas. Imkime, kad 1 kW pagamina 1000 kWh per metus. Jei namų ūkis sunaudoja 10 000 kWh per metus, reiškia 10 000 padalinę iš 1 000 gauname reikalingą elektinės dydį – 10 kW.

Projektuotojai įvertina, pasižiūri pagal stogo pasvirimo kampą, kiek 1 kW pagamins per metus. Ir taip galima pasiskaičiuoti kokios galios elektrinės jiems reikia. Jei stogas orientuotas į kitas puses, reikia vertinti atskirai, kiek 1 kW pagamins kWh ir taip pasiskaičiuoti, kokio dyžio reikalinga saulės jėgainė“, – aiškina specialistė.

Teikiant paraišką APVA, kai kurie atsižvelgia ir į vieną svarbų veiksnį – kriterijus, pagal kuriuos vertinama paraiška. Kitaip tariant, kokia yra tikimybė gauti paramą. Stebint anksčiau skelbtų kvietimų reikalavimus matyti, kad vertinami ir du svarbūs kriterijai: saulės elektrinės įrengimo būdas ir jos galia. Aukštesnis balas vertinant paraišką skiriamas ant pastato įrengtoms arba į jį integruotoms elektrinėms ir toms, kurių galia neviršija 5 kW. Žemesnis balas – ant žemės įrengtoms elektrinėms ir kurių galingumas yra daugiau nei 5 kW, bet ne daugiau nei 10 kW.

Tad kyla klausimas – rinktis saulės elektrinę ant stogo ar ant žemės? Pasak APVA specialistų, čia dominuoja aiški tendencija.

„Didžioji dalis gyventojų – apie 90 proc. – saulės elektrines įsirengia ant pastato stogo. Likę gyventojai – ant žemės sklypų. Tokia tendencija laikosi nuo saulės elektrinių finansavimo pradžios. Skirtumų tarp didžiųjų miestų ar regionų nepastebima, tai labiau priklauso nuo techninių galimybių, o joms esant kaip prioritetą gyventojai visuomet renkasi pastato stogą“, – teigia APVA Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Cijūnėlienė.

Tokiomis pačiomis įžvalgomis dalijasi ir saulės sprendimų tiekėja. Pasak įmonės pardavimų vadovės S. Garšanikovienės, žmonės saulės elektrines renkasi labai įvairiai: tiek ant žemės, tiek ant stogo. Vis dėlto, pastarosios populiaresnės. Kaip teigia specialistė, viena iš priežasčių – brangi žemė ir vietos trūkumas.

„Elektrinė ant žemės užima nemažai vietos, apie 3,5 metro aukščio, o ilgis priklauso nuo įrengiamos elektrinės galios. Taigi, vietos gali užimti tikrai nemažai. Žinoma, vizualiai kiemo taip pat nepuošia“, – teigia įmonės pardavimų vadovė.

Kuri elektrinė efektyvesnė?

Kaip aiškina S. Garšanikovienė, klientus saulės baterijas gaminančios įmonės specialistai visada pirmiausiai ragina išnaudoti vietą ant stogo, nes ant žemės elektrinė taip pat reikalauja ir daugiau priežiūros. Pavyzdžiui, pjauti žolę aplink ją, saugoti nuo gyvūnų.

Paklausta, kuri elektrinė vis dėlto yra efektyvesnė, S. Garšanikovienė aiškina, kad ideali saulės modulių orientacija yra 35 laipsniai į pietus. Taigi, jei stogo nuolydis yra 35 laipsniai į pietus, tuomet statant standartinę saulės elektrinę ant stogo ir ant žemės gausime lygiai tą patį rezultatą – elektrinė sugeneruos 1000 kWh/1 kW per metus. Tačiau čia svarbus ir kainos aspektas.

„Kaina lyginant saulės elektrinės įrengimo kaštus ant žemės ir stogo preliminariai skiriasi 10–20 proc. Tai priklauso nuo stogo dangos, nes, pavyzdžiui, įrengimas ant čerpinio stogo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau laiko. Apytiksliai, 10 kW saulės elektrinė ant stogo kainuotų 11 500 eurų, ant žemės – 13 100 eurų. Iš šios sumos reikėtų atimti paramos sumą už 10 kW – 3 230 eurų“, – skaičiuoja pašnekovė.

O paklausta apie atsipirkimo terminus, specialistė teigia, kad saulės elektrinių atsipirkimo terminas kinta, priklausomai nuo elektros kainos. Pavyzdžiui, jeigu elektros kaina yra 0,28 eurų už kWh, elektrinė atsiperka apytiksliai per 3,5 metų, įsirengiant ją su APVA parama.

„Atsipirkimo terminui taip pat svarbūs veiksniai yra saulės modulių pasirinkimas ir jų įrengimas. Pavyzdžiui, dėl mūsų naudojamų dvipusių celių, saulės modulio efektyvumas padidėja net iki 20 proc., dėl to sugeneruojama daugiau elektros energijos nei su kitais moduliais. Taip pat, kalbant apie ant žemės įrengtus saulės modulius, juos statant parenkamas idealus 35 laipsnių pasvirimas į pietų pusę, kas leidžia per metus maksimaliai generuoti 1 000 kWh ir daugiau elektros energijos.

Ant stogo pasvirimo kampo ir krypties pasirinkti negalima, moduliai sudedami pagal esamą stogo pasvirimo kampą. Jeigu stogas yra pietų pusėje, tada rekomenduojame rinktis saulės elektrinę ant stogo, kadangi jos įrengimo kaina už 1 kW, lyginant su antžemine, yra mažesnė. Tačiau jei stogas yra šiaurinėje pusėje, aplinkui auga daug medžių ar nuo kitų šaltinių krenta šešėliai, tada geriau pasirinkti antžeminę saulės elektrinę“, – sako ji.

Gyventojams kurių namo stogas netinkamas saulės elektrinės įrengimui – sena stogo danga arba nėra pakankamo saulės apšvietimo, elektros energijos tiekėjo produktų vadovė I. Baltušienė rekomenduoja pasvarstyti apie galimybę įsigyti saulės elektrinę nutolusiame saulės parke. Tokio tipo elektrines taip pat finansuoja APVA . Finansavimas skiriamas už iki 10 kW galios saulės elektrinę, nesiskiria ir kompensacijos dydis už 1 kW.

„Saulės elektrinės nutolusiame saulės parke privalumas – nereikia montuoti saulės modulių konstrukcijų ant namo stogo, visiškai nereikia rūpintis modulių priežiūra. Elektrinė nutolusiame saulės parke yra geriausias sprendimas tiems, kurie gyvena bute arba kultūros paveldo name, kur įrengti saulės elektrines yra kur kas sudėtingiau arba neįmanoma.

O ant stogo įrengtos elektrinės privalumas yra tas, kad jos savininkui nereikia mokėti priežiūros mokesčio, bendrai kainuoja pigiau ir greičiau atsiperka. Norintiems įsirengti saulės elektrinę ant stogo, labai svarbu atsakingai rinktis rangovus ir įrangą. Pavyzdžiui, norintys pasinaudoti ES teikiama parama saulės elektrinės įsirengimui, turi atkreipti dėmesį, kad vienas iš reikalavimų – įranga turi būtų nauja, nenaudota. Šis reikalavimas taikomas ne tik saulės moduliams, bet ir kitai įrangai, pavyzdžiui, saulės elektrinės įtampos keitikliams.

Patariama būtinai pasidomėti saulės modulių ir saulės elektrinės įtampos keitiklio tiekėju, gamintoju, taip pat gamintojo teikiamomis garantijomis ir trečiųjų šalių teikiamu garantijų draudimu bei draudimą teikiančios trečiosios šalies patikimumu“, – aiškina I. Baltušienė.

Šaltinis

lt_LTLT