Gamtinių dujų kaina Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje prieš keletą dienų buvo pasiekusi naują psichologiškai reikšmingą sumą – 2 tūkst. JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Tai absoliutus rekordas per visą prekybos istoriją. Ekonomistai dėl tokių rekordų prognozuoja, kad po Naujųjų metų Lietuvą ištiks krizė. Apie tai, kaip mes pasiruošę atremti kainų iššūkius, LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
– Kaip reikėtų vertinti ekonomistų nuogąstavimus, kad, pavyzdžiui, dujų kainos po Naujųjų gali išaugti net kelis kartus?
– Išties svyravimai dujų rinkoje yra dideli ir kainos pagal bendrą apimtį yra padidėjusios beveik penkis kartus. Tai negali neatsiliepti ir vartojimo kainoms. Vyriausybė dar spalio mėnesį ėmėsi visų reikalingų priemonių: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino naujas kainas kitiems metams – jos dujų vartotojams bus didesnės 29 proc. Vadinasi, jeigu už šildymą mokėjote 100 eurų, po Naujųjų mokėsite 129 eurus.
– Nebus 500 eurų?
– Tikrai nebus, galiu nuraminti. Be abejo, nepriemoka, kuri susidarys dėl kainos, bus išdėstyta, kaip nurodyta įstatyme, per penkerius metus, priklausomai nuo sumos. Galiu drąsiai užtikrinti, kad didžiulio šoko, koks yra rinkose, žmonės tikrai nepajus.
– Dėl tos nepriemokos visi, ypač opozicija, yra susijaudinę, nes žmonės mokės ištisus penkerius metus.
– Tos įmokos išdėstytos pagal tam tikrą metodiką, nes tikėtina, kad kainos ateityje nebus tokios, kokios yra dabar ir tas priedas nebus žymiai didesnis ir jaučiamas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad kitas būdas būtų kompensuoti iš biudžeto arba skolintomis lėšomis, tai yra visi kiti Lietuvos žmonės, kurie nenaudoja dujų, turėtų iš dalies apmokėti sąskaitas tų žmonių, kurie šildosi dujomis. Sprendimas išdėstyti per ilgesnį laiką, kad jis būtų neskausmingas žmonėms, naudojantiems dujas, manau, šiuo momentu yra išmintingas.
– Dėl kompensavimo – ar yra pamąstymų, kaip valstybė elgsis? Sakote, kad dar turime pakankamai dujų Inčukalno dujų saugykloje, kad „Ignitis“ gali skolintis pinigų skoloms padengti. Ar viską gerai apgalvojote – tai nekris ant gyventojų pečių?
– Pasikartosiu, kad „Ignitis“ skolinasi didžiules pinigų sumas, kad sugebėtų visą kuprą išdėstyti per ilgus metus. Tai turbūt yra svarbiausia plano dalis. Kita dalis ta, kad labiausiai nepriteklių patiriantys gyventojai, esantys energetiniame skurde, gaus paramą iš valstybės: parama yra padidinta ir ją gaus daugiau žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už tas priemones, kurias Vyriausybė patvirtino parlamente, ir jos pradeda veikti.
– Rusijos elgesys gali būti nors kiek prognozuojamas? Nes tada ir dujų kainas reikia prognozuoti, juk spaudimas Europai yra, pavyzdžiui, dėl dujotiekio „Nord Stream 2“?
– Iš kur atsiranda aukštos kainos? Pirmiausia, vaizdžiai sakant, turime didžiulį dujų siurblį Kinijoje ir Tolimuosiuose Rytuose, jie siurbia didžiulį kiekį dujų. Iš kitos pusės, V. Putinas, turėdamas kraną, kuriuo parduoda dujas į Europą, jį yra prisukęs 25 proc. Iš čia mes gauname didžiulį dujų kainų pakilimą, jis mums visiems ir kenkia.
Kaip V. Putinas elgsis toliau, kodėl jis taip elgiasi? Turbūt dėl dviejų priežasčių: pirmoji – Europa, Vokietija nesertifikuoja „Nord Stream 2“ ir atidėjo sertifikavimą iki vasaros vidurio; iš kitos pusės, dėl konflikto Ukrainoje nori laikyti Europą sukalbamą, šantažuodamas dujomis. Ką rodo ateities sandoriai? Jie rodo, kad nuo balandžio kainos pradeda leistis, nes baigiasi šildymo sezonas, be to, amerikietiškos dujos po truputį randa kelią į Europą. Reikia tikėtis, kad ateityje dujų bus vis daugiau.
– Ar amerikiečiai peržiūri savo strategiją: nebeveža dujų į Aziją arba veža mažiau, daugiau duoda Europai, kad ši palaikytų sankcijas?
– Amerika – šalis, kurioje veikia laisvoji rinka. Įmonės pirmiausia renkasi, kur didesnis pelnas, ten ir veža. Šiandien Azijos rinkose kainos yra aukštesnės ir nemaža dalis keliauja į Aziją, bet reikia atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis krovinių keliauja ir į Europą. Jeigu pažiūrėtume į šiuos metus, didžioji dalis krovinių, atvykusių į Klaipėdos terminalą, yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
– Kiek energetikos kainų kilimas gali smūgiuoti verslui, nes jis sako, kad valdžia turėtų sugalvoti, ką daryti su kylančiomis elektros kainomis, juo labiau kad „Ignitis“ nutraukė sutartis su kai kuriomis įmonėmis ir kainos išaugs trigubai?
– Jeigu kalbame apie buitinius vartotojus, Vyriausybė padarė namų darbus kartu su reguliuotoju ir pasiekė, kad kainos didės tik 10 proc., nepaisant to, kad rinkoje kainos kartais pasiekia net trigubą lygį nuo šito šoko pradžios.
Kodėl elektros kainos yra tokios? Vokietija yra kitas siurblys, kuris siurbia didžiulį kiekį elektros, nes uždarė atomines elektrines, anglines elektrines ir visa kūrena dujomis, o dujos yra brangios, tai viskas yra dedama į didelę Vokietijos pramonės gerklę. Dabar tokias kainas turime visoje Europoje, visur verslas turi tokias pačias kainas, todėl realiai mūsų verslo konkurencingumas nėra sumažėjęs.
Be abejo, iškyla didžiulė problema dėl to, kad kai kurios įmonės neturi apyvartinių lėšų pakilusiems energetikos resursams apmokėti. Šiuo atveju klausimas sprendžiamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir ieškosime būdų, kaip toms įmonėms padėti.
– Verslininkai teigia, kad, pavyzdžiui, elektros kainoms esant tokioms aukštoms būtų galima stabdyti VIAP mokesčio rinkimą. Ką jūs manote?
– Šis mokestis sumokamas atsinaujinančių išteklių plėtotojams. Valstybė yra įsipareigojusi dalį tos elektros energijos kainos, kurią jie pagamina papildomai, kompensuoti, papildomai pridėti. Jeigu mes tų pinigų nemokame, automatiškai valstybė nevykdo savo sutarčių, kurias yra sudariusi su įmonėmis, plėtojančiomis atsinaujinančiąją energetiką. Turbūt visi norime, kad pasirašytos sutartys būtų vykdomos. Taip ir verslas tikisi, kda VIAP juos pasieks.
– Pakalbėkime apie galimybę kuo labiau atsiriboti nuo iškastinio kuro, nuo Rusijos klausimo – Europa ilgai ruošiasi sėdėti ant rusiškų dujų ir kitos energetikos adatos?
– Sprendžiant iš to, kaip dėliojasi visa energetinė sistema Europoje, pirmiausia Vokietijoje, atrodo, kad ilgai sėdės ant Rusijos dujų adatos. Lietuvoje dalykus matome kitaip ir šiais metais bandant turėti realią energetinę nepriklausomybę sinchronizacijos su Vakarais projektas juda gana greitu tempu. Baigėme GIPL statybą, dujų su Lenkija jungtį, taip pat baigėme didžiulės elektros jungties ties Alytumi „LitPol Link“ sinchronizaciją ir Lietuva pirmą kartą veikia su Vakarų Europos sistema kartu su Lenkija bendru dažniu. Tai yra didžiulis pasiekimas. Taip pat sparčiu tempu statoma baterija, dėl kurios šiais metais buvo priimtas įstatymas, atlikti viešieji pirkimai, gautas sutikimas iš komisijos ją finansuoti. Ji taip pat užtikrins mūsų energetinę nepriklausomybę. Terminalas jau išpirktas. Tai daugybė darbų, kuriuos šiais metais padarėme.
Jeigu grįžtume prie gamybos, jūs labai teisingai pastebėjote, kad šiandien mes gaminame tik 30 proc. visos reikalingos elektros energijos. Augant vartojimui, jeigu pasiliksime čia, kur dabar esame, po dešimties metų pasigaminsime tik 10–15 proc. reikalingos energijos, todėl kiekviena šalis turi galvoti, kaip pasigaminti elektros energijos, nes, esant nestabiliai situacijai, kiekviena šalis pirmiausia saugo save.
Jeigu neteksime importo, mūsų elektros sistema gali užgesti, todėl gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra mūsų prioritetas. Energetikos ministerija yra parengusi labai aiškų planą, kad iki 2030 metų elektros energijos gamybą padidintume iki 80 proc. iš vėjo ir saulės energetikos. Nemažą dalį, ypač saulės energetikos, sudarys namų ūkiai, kurie galės savo poreikiams pasigaminti reikalingą elektrą ir taip perpus ar net daugiau sumažinti kainą, mokamą už elektrą.
LT 
EN