Žemės ūkio ministerija žada kompensaciją ūkiams, nukentėjusiems nuo rugpjūtį siautusios audros. Tačiau opozicija kaimo reikalų komitete tikina, kad iki šiol savivaldybės net nepateikė tikslių nuostolių. Ūkininkai daug vilčių į Vyriausybės paramą nededa, viliasi, kad nuostolius, bent jau dalį jų, atlygins draudikai.
Lietuvos draudimas sako, kad prieš porą savaičių praūžusi audra bus išskirtinė, padariusi nuostolių už rekordinę sumą – negalutiniais duomenimis vien ši bendrovė skaičiuoja daugiau nei šešis milijonus eurų žalos.
Žagarė iškart po audros atrodė kaip iš baisaus kino filmo, tuomet sakė vietiniai gyventojai. Šiandien Joniškio rajonas toliau skaičiuoja nuostolius. Meras teigia, elektrą ir vandenį jau turi visi rajono gyventojai. Infrastruktūra baigiama tvarkyti, visos vietovės jau pasiekiamos. Tačiau gyventojai dar tebelikviduoja pasekmes, apie pusę tūkstančio gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, ypač Žagarėje, likę be stogų.
„Žmogui netekusiam gyvenamojo namo stogo, žala yra milžiniška. Mes ieškome mechanizmų kaip sumažinti tą žalą, teikėme pasiūlymus Vyriausybei dėl stogų programos, nes nacionalinės mokėjimo agentūros administruota kaimo plėtros asbestinių stogų programa pasibaigusi, todėl būtina ieškoti naujų šaltinių per Aplinkos ministerijos kompetencijų sritį“, – sako Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.
Kruša buvo išbandymas ir saulės elektrinėms. Skaičiuojama, Joniškio rajone nuo audros nukentėjo šešios saulės jėgainės. Saulės parkuose didesnių pažeidimų neužfiksuota. Saulės energetikos asociacijos vadovas teigia, kad daugiausia modulių sudaužyta Šiaurės Lietuvos regionuose. Lietuvos draudimas gavo apie pusšimtį pranešimų apie apgadintas saulės elektrines.
„Sudėtingiausia turbūt būtų tiems, kurie anksčiausiai yra tas elektrines pasistatę, technologijos vietoj nestovi, be abejo, moduliai tobulėja ir jau to galingumo modulio, kurio prieš 10 metų buvo populiariausi rinkoj, jau seniai nebėra ir niekas negamina, dėl to gali būti tam tikrų techninių iššūkių juos pasikeisti“, – aiškina Saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas.
Šie metai – tikras išbandymų laikotarpis žemdirbiams
Likusius po audros nenusiaubtus laukus dirbantis ūkininkas teigia baigiantis kulti javus. Ir suka galvą, ką daryti su ta dalimi, kurią išguldė kruša.
„Iš mano laukų, tai kažkur apie 110 hektarų yra jau pažeisti, vieni 100 procentų, kiti – 90, kiti – 50 procentų. (…) Pernai brangios trąšos, šiemet stichija nuniokojo, kai suvesim galus, kažin, kas čia liks“, – svarsto Ūkininkas Donatas Doviltis.
Pavasarį šalnos, po to iškart škvalai, sako ūkininkų sąjungos vadovas. Anot jo, šie metai tikras išbandymų laikotarpis žemdirbiams.
„Dėl valstybės paramos, tai nelabai ko ūkininkai tikisi, nors būdavo laikai, kada valstybės matydavo tokią kaip ir socialinę pareigą padėti šitam verslui“, – tikina Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Pasak Juknevičiaus, po audros žalos padaryta daugiau kaip 28-iuose tūkstančiuose hektarų.
„Dabar ko norėtųsi, kad valstybė aktyviau dalyvautų žalų reguliavimo schemose. (…) Tiek ES, tiek Europos parlamento dokumentuose ir atitinkamai Europos komisijos dokumentuose labai aiškiai dedamas akcentas ir skiriamos lėšos būtent rizikos valdyme žemės ūkio sektoriuje“, – sako R. Juknevičius.
Ministras žada pagalbą
Žemės ūkio ministras žada, kad kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pateikta padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika.
„Tie, kas priklauso nuo mūsų, tai mes padedame ir padėsim. (…) Ką mes darome ir čia bet kuriais atvejais, kai atsitinka stichinė nelaimė, tai yra Force Majeure situacija ir išimtys taikomos kai kuriems įsipareigojimams“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Joniškio meras Žemės ūkio ministerijai siūlo galvoti apie pagalbą lengvatiniu kreditu suteikti ūkininkams apyvartinių lėšų tam, kad jie turėtų galimybę, jeigu nebuvo apsidraudę, skolintis ir investuoti į savo ūkius.
„Dėl didžiosios dalies Joniškio mero prašymų, tai mes turime ir lengvatines paskolas, palūkanų kompensavimą“, – pažymėjo K. Navickas.
Vien Lietuvos draudimas nuostolių skaičiuoja už 6 mln. eurų
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika stebisi, kad ministerija iš savivaldybių iki šiol nesurinkusi duomenų apie audros nuostolius.
„Žinant, kad biudžete numatyta ir yra virš 1,6 mlrd. eurų, tai tikrai būtų galimybė prisidėti, nekalbu apie kažkokį derliaus nenuėmimą, bet kalbant apie pastatų stogų sutvarkymą, apie technikos galbūt atstatymą iki dirbančios“, – mano K. Mažeika.
Premjerė Ingrida Šimonytė „Verslo žinioms“ teigė, kad žemės ūkis yra ta sritis, kur lūkestis neretai susiveda į valstybę – kad ji kompensuotų ar krušą, ar šalną, ar sausrą.
Pasak jos, šie lūkesčiai vis dar yra gana gajūs. Kita vertus, I. Šimonytės teigimu, žemės ūkis yra ta privilegijuota sritis, kuri turi savo gana didelį europinės paramos biudžetą, ir daug dalykų tomis lėšomis tikrai galima išspręsti.
Draudikai audrą vadina išskirtine, šiuo metu nuostolių vien Lietuvos draudimas jau skaičiuoja už 6 milijonus eurų, palyginti 2020-aisiais per audrą Laura buvo padengta per pusantro milijono eurų nuostolių.
„Daugiausia nukentėjo gyventojų turtas, tai apie 80 procentų visų pranešimų yra gyventojų turtui padarytas nuostolis kažkoks. Dar apie 9 procentai yra gyventojų automobilių nuostoliai, tai iš esmės gyventojų nuostoliai dominuoja, įmonių nuostoliai yra gerokai mažesni“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Pasak Lietuvos draudimo, vis dėlto daugiausia nuostolių patyrė Panevėžio rajono gyventojai. Iš čia gauta daugiau nei trečdalis visų pranešimų apie patirtas žalas. Iš viso draudimo bendrovės skaičiuoja, kad nuostolių audra padarė už daugiau nei septynis milijonus, tačiau šis skaičius dar negalutinis.
LT 
EN