„EcoPeace Middle East“ direktoriai Gidonas Brombergas, Nada Majdalani ir Yana Abu Taleb iš Izraelio, Palestinos ir Jordanijos įsitikinę, kad klimatas gali pastumti politiką į antrą planą.
Artimųjų Rytų taikos procesas galbūt ir įstrigęs, bet 2022 m. vis dar galima sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą siekiant pažangos aplinkosaugos klausimais. Izraeliečiai, palestiniečiai ir jordaniečiai gali susivienyti kovoje su bendru klimato kaitos Armagedonu.
Pavadinkime ją „žalia-mėlyna“ sutartimi. Artimieji Rytai skaudžiai jaučia klimato kaitą. Oro temperatūra nepaliaujamai kyla: nuo XX a. šeštojo dešimtmečio Viduržemio jūros pakrantėje ji pakilo daugiau kaip 2 °C ir prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos šoktelės dar 4 °C. Žalioji mūsų „žalios-mėlynos“ sutarties dalis susijusi su švaresniais Artimųjų Rytų energijos šaltiniais siekiant sumažinti klimatą keičiančią oro taršą.
Regione trūksta vandens ir ateityje jo stigs dar labiau. Klimato modeliai įspėja, kad iki šimtmečio baigos čia iškris 40 proc. mažiau kritulių. O kai vis dėlto lis, pils kaip iš kibiro, todėl gresia mirtini ir niokojantys potvyniai. Mėlynąja mūsų „žalios-mėlynos“ sutarties dalimi siekiama sausringą regioną aprūpinti saugiais vandens ištekliais.
Iš pradžių – šiek tiek konteksto. Daugeliui Artimųjų Rytų gyventojų ilgais vasaros mėnesiais po atviru dangumi nepakenčiama. Grįžtant prie tų pačių klimato modelių, prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos vasaros dienų, kai būna itin aukšta temperatūra, padaugės 50 proc. Mūsų vyriausybės jau ir taip vos susitvarko. Joms sunkiai sekasi daugeliui regiono gyventojų užtikrinti net minimalų vandens, elektros ir maisto tiekimą. Kadangi Artimieji Rytai politiškai nestabilūs, nesunku suprasti, kodėl regiono klimato krizė neretai apibūdinama kaip grėsmės koeficientas, stiprinantis konfliktus ir valstybių negandas.
Tačiau tarp šių pavojų įžvelgiame galimybių. Mūsų patirtis rodo, kad įmanoma petys petin kovoti su šiomis aplinkos grėsmėmis. Mūsų organizacija „EcoPeace Middle East“ vienija izraeliečius, palestiniečius ir jordaniečius. Nuo įsteigimo 1994 m. stengiamės pritraukti investicijų, būtinų Jordano upei atgaivinti. Padėjome surasti daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių investicijų nuotekoms valyti, kad upės vanduo taptų švaresnis, taip pat vadovavome pastangoms atnaujinti vandens nutekėjimą į Jordaną iš Tiberiados ežero.
Įkvėpti jaunimo pastangų išvalyti Jordano upę, susivienijo ir Izraelio, Palestinos bei Jordanijos vietos vadovai. Kone labiausiai didžiuojamės susitikimu, kuriame visų bendruomenių merai susikibę rankomis vienomis glaudėmis stovėjo išvalytame Jordano upės ruože. Šių merų geriausiais draugais nepavadinsi. Nors yra nesutarimų, jie suprato, kad toliau leisdami teršti upę pralaimės visi iki vieno.
Dabar pats geriausias laikas imtis svarbesnių, drąsesnių veiksmų. Dėl to raginame 2022 m. sudaryti „žalią-mėlyną“ sutartį regioniniu mastu. Naujausia technologinė pažanga saulės energetikos ir vandens gėlinimo srityse žada šviesią ateitį ir leidžia pasiekti visoms šalims naudingą susitarimą.
Jordanija su savo plačiomis dykumomis saulės energijos gamybos sektoriuje turi šiokių tokių pranašumų prieš izraeliečius ir palestiniečius. O šie, turėdami prieigą prie Viduržemio jūros pakrantės, turi daugiau galimybių išgauti gėlą vandenį. Jordanija savo pagaminta saulės energija galėtų patenkinti vidaus paklausą, o perteklių parduoti Izraelio ir Palestinos elektros tinklams. Saulės energija maitinamos izraeliečių ir palestiniečių vandens gėlinimo gamyklos galėtų papildyti vietos atsargas ir padėti Jordanijai išspręsti vandens trūkumo problemą. Pirmą kartą visos susitarimo šalys turės ką pirkti ir parduoti.
Užuot kovojus dėl negausių išteklių, išgėlintas vanduo gali padėti palestiniečiams užsitikrinti reikiamą kiekį geriamojo vandens ir pagerinti jiems gyvenimą. Nauji palestiniečių ir jordaniečių vandenvalos įrenginiai, saulės parkai ir prie klimato priderinti ūkininkavimo metodai galėtų smarkiai išplėsti maisto gamybą.
Gera mintis
Šiam visiems naudingam susitarimui įgyvendinti reikės investuoti ir bendradarbiauti. Jordano slėnyje pasiekta pažanga rodo, kad Artimųjų Rytų gyventojai gali koja kojon siekti praktiškų sprendimų. Bendradarbiaudami kovoje su klimato kaita galime pradėti stiprinti tarpusavio pasitikėjimą visuomenės lygmeniu ir neleisti numarinti dviejų valstybių sprendimo.
Iš būstinių Tel Avive, Ramaloje ir Amane raginame visuomenę, ypač Artimųjų Rytų jaunimą nuo Rabato iki Teherano ir nuo Beiruto iki Abu Dabio, 2022 m. prisidėti prie mūsų aktyvistų ir pareikalauti atskaitomybės iš regiono vyriausybių. Tokia „žalia-mėlyna“ sutartis būtina viso regiono mastu. Nuo jos priklauso mūsų visų išlikimas.
LT 
EN